forca e gravitetit
Forca tėrheqėse midis masave (e rėndesės) e cila vepron kudo nė Gjithėsi.
Sipas botėkuptimit mė tė ri fizik gravitacioni shihet mė tepėr si veēori gjeometrike e hapėsirės. Sipas Teorisė sė Pėrgjithshme tė Relativitetit tė Einstein'it, gravitacioni shtrembėron si hapėsirėn ashtu edhe kohėn. Kjo teori parashikon se forca e rėndesės ngadalėson kohėn. Kėshtu gravitacioni ėshtė njė mėnyrė pėr tė udhėtuar pėr nė tė ardhmen. Orėrat rrahin pak mė shpejtė nė trapazan sesa nė qilar, i cili ėshtė pranė qendrės sė Tokės duke qenė kėshtu i futur mė thellė brenda fushės sė rėndesės. Nė mėnyrė tė ngjashme, orėrat rrahin mė shpejtė nė hapėsirė sesa nė tokė. Kemi tė bėjmė me efekte tepėr tė vogla, por tė cilat kanė qenė tė mundura tė maten me orėra tė pėrsosura.
1 miliard tė njė miliardit tė njė miliardit tė njė milimetri: kjo ėshtė madhėsia e shkallės sė Planck'ut. Nė distanca kaq tė vogla, gjendet "madhėsia natyrale" nė Gjithėsi, nė tė cilėn forcat kuantike dhe gravitacioni takohen.
Gravitacioni ndikon mbi dritėn.
Medohet se Gropat e Zeza Tepėrmasive me forcėn e tyre tepėr tė madhe gravitacionale kanė bėrė gazin qė gjendej nė fillim e Gjithėsisė tė ngjeshet brenda vetes. Pastaj duke e vėrtitur kėtė gaz pėrqark vetes mund tė kenė krijuar yjet, planetet dhe vetė jetėn.
Mendohet gjithashtu se mos ndoshta ka Gjithėsi tė tjera paralele me tonėn qė mund tė duken ndryshe nga e jona, ku p.sh. graviteti do tė jetė kaq i dobėt saqė gazrat e kohėve zanafillėse nuk kanė arritur tė denden pėr tė krijuar galaksitė apo yjet.
Shih:
Masa pėrkul hapėsirėn - Teoria e Einstein'it (Ajnshtajnit)Makina e Kohės: Pėrpara nė tė ardhmenUdhėtim prapa nė kohėShkalla e Planck'ut (Plankut)Gropat e Zeza dhe GalaksitėGjithėsi Paralele
[ Kthehu mbrapa ]
Enciklopedi shqip e Rruzull.net Copyright © by Rruzull.net. Tė gjitha tė drejtat tė rezervuara © nga Rruzull.net - (644 herė lexuar) |
|