indian
Banor i hershėm i Amerikės; i quajtur kėshtu pasi njėherė e njė kohė mendohej se Amerika ishte India.
Prania e indianėve e vuri kishėn e periudhės sė Rilindjes pėrballė njė vėshtirėsie nė shpjegim; Nga kishin dalur banorėt e Amerikės ? Ata nuk pėrmenden nė Bibėl.
Njerėzit e letrave bėjnė gara me njėri-tjetrin duke dalur me teori gjithnjė e mė tė pashoqe. Ata i pandehin indianėt tė jenė njėri prej dhjetė fiseve tė humbura tė Izraelit.
Megjithatė shumė vetė besojnė qė indianėt e Amerikės janė pasardhės tė popullit tė zhdukur tė atlantėve.
Kėngėt dhe kėrcimet e indianėve Pueblo nė New Mexico pėrcillen nga brezi nė brez. Nė kėto rrėfime ndoshta ėshtė ruajtur koha e kolonizimit tė parė. Ato kallxojnė mbi njė shtegėtim tepėr tė largėt dhe mbi njė vėrshim uji tė dėrguar si dėnim. Sipas gojėdhėnės mbetėn gjallė vetėm disa njerėz tė pėrzgjedhur. Kur masat e ujit u tėrhoqėn, njerėzit filluan tė kolonizonin vendin.
Tre shtigjet pėr nė Botėn e Re. Me blu ėshtė treguar shtegu mė i hershėm pėrgjatė bregdetit. Ai me tė bardhė ėshtė e rrugės sė Beringut ndėrsa me vija tė ndėrprera ėshtė treguar shtegu pėrmes Atlantikut tė Veriut
|
Sot pėr sot shqyrtohen tre shtigje tė mundshme tė kolonizimit tė Amerikės. Amerikanėt e parė vijnė si banorė bregdeti me varka nga Azia e Veriut dhe depėrtojnė pėrgjatė Bregdetit Perėndimor pėr nė Jug. Pas tyre vijnė gjuetarėt e egėr tė kohės sė akullnajave, grupi Clovis, pėrgjatė rrugės tokėsore tė Beringut pėr nė Alaskė duke depėrtuar pėrgjatė njė korridori tė ēliruar nga akulli pėr nė brendėsi tė vendit. Kėta janė stėrgjyshėrit e indianėve tė sotėm. Ndėrsa sipas njė teorie krejt spekulative, ishin europianėt ata qė pėrmes njė udhėtimi aventuresk pėrmes Atlantikut tė Veriut shkelėn tė parėt nė Amerikė.
Shih:
Atlantis - gjėegjėzė qė s'i dihet fundi
Pushtimi i Botės sė Re
[ Kthehu mbrapa ]
Enciklopedi shqip e Rruzull.net Copyright © by Rruzull.net. Tė gjitha tė drejtat tė rezervuara © nga Rruzull.net - (399 herė lexuar) |