Tre antarė tė familjes sė majmunėve tė mėdhenj kanė nė tru tipare vendimtare qė kanė tė bėjnė me tė folurėn, tė cilat mė parė ishte menduar se haseshin vetėm tek njerėzit.
Kėtė e kanė zbuluar studiuesit Claudio Cantalupo dhe William Hopkins tė universitetit Emory dhe atij shtetėror tė Georgia-s (Xhorxhja), SHBA, tė cilėt kryen disa kėqyrje tė trurit tė shimpanzeve, bonobove dhe gorillave, duke marrė pamje tė tij nėpėrmjet metodės sė rezonancės magnetike, MRI.
Ky zbulim mund tė tregojė se zhvillimi i strukturave tė trurit qė kanė tė bėjnė me tė folurėn filloi pėrpara se stėrgjyshėrit e njerėzve dhe tė majmunėve tė ndaheshin nga njeri-tjetri.
Ajo pjesė e trurit qė njihet si hapėsira 44 e Brodmann-it ėshtė vendimtare pėr tė bėrė tė mundur nxjerrjen e fjalėve dhe ėshtė mė e gjėrė nė hemisferėn e majtė tė trurit se nė tė djathtėn. Studiuesit kishin vėnė re se edhe majmunėt kishin njė strukturė tė ngjashme, por si ē“e dimė nuk mund tė flasin.
Ata kishin vėnė re se majmunėt e mėdhenj qė kishin kapur kishin prirje pėr tė bėrė gjeste me dorėn e djathtė, sidomos kur nxirrnin njėfarė zhurme zanore.
Sipas tyre kur stėrgjyshėrit e njerėzve dhe tė majmunėve tė mėdhenj mėsuan tė hungėronin dhe tė bėnin me gjeste, pjesa e majtė e hapėsirės 44 u zgjerua.
Murmėrimi dhe bėrja me gjeste mė vonė u kthye nė gjuhė tek njerėzit, por jo tek majmunėt, nga sa duket.
Pėrgatiti
Alvin Ekmekēiu
Burmi: Nature
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
|
