Shqipėria ka miratuar gjurmėt e kalimit nė territorin e saj tė njė naftėsjellėsi nga Rusia, Azerbajxhani, Kazakistani e Turkmenistani me destinacion tregjet e Europės dhe ato tė Amerikės Veriore. Tubacionet e naftės do tė pėrshkojnė 143 kilometra tė territorit shqiptar nga Qafė Thana deri nė Vlorė. Shqipėria pritet tė pėrfitojė 50 deri 60 milionė dollarė nė vit.
Sipas njoftimit tė Ministrisė sė Energjitikės nė pėrgatitjen e studimit inxhinjerik dhe mjedisor janė pėrfshirė kompani tė njohura gjė qė shihet dhe si garanci pėr vendet prodhuese tė naftės, kompanitė qė veprojnė nė detin Kaspik dhe Detin e Zi, pėr ndėrmarrjen e hapave tė rėndėsishme pėr lidhjen e kontratave afatgjata apo dhe garancive financiare.
Kompania amerikane Ambo ka deklaruar se mbulon pjesėn dėrrmuese tė kostos, afėr 900 milion dollarė nga 1 miliardė e 130 milion qė nevojiten.
Ēėshtja e mjedisit ka shkaktuar debate tė shumta nė Shqipėri. Ambientalistė tė ndryshėm kanė kundėrshtuar kėtė projekt e po ashtu edhe atė tė ndėrtimit tė Tec-it tė Vlorės duke deklaruar se ngritja e parkut industrial nė kėtė qytet bregdetar do tė dėmtonte bukuritė natyrore dhe mundėsitė turistike tė Vlorės.
Burimi: Diskutime nė nivel rajonal pėr naftėsjellėsin Burgas-Vlorė/ZA
|
