Rachel Stohl e Qendrės pėr Informacionin e Mbrojtjes nė Washington thotė se sa mė shumė armė tė jenė nė qarkullim nė njė shoqėri tė caktuar, aq mė tė shumta janė shanset qė ato tė pėrdoren pėr tė bėrė keq. Nė vende ku armėt nuk mbahen nėn kontroll, numri i tyre vetėm do tė rritet. Dhe shanset janė qė do tė kalojnė pėrtej kufijve dhe nė konflikte tė tjera.
Armėt e vogla kushtojnė pak, i gjen gjithmonė me lehtėsi, dhe i transporton kollaj, kėshtu qė me to mund tė bėsh konflikte pėr vite e vite me radhė...Mė shumė njerėz humbin jetėn nga armėt e vogla, sesa nga ato tė shkatėrrimit nė masė. Ky ėshtė njė problem i madh dhe jashtėzakonisht i vėshtirė.
Michael Krepon ėshtė Presidenti dhe themeluesi i Qendrės Henry L. Stimson, njė Institut nė Washington nė mbėshtetje tė paqes dhe sigurisė. Ai tregon pėr vendet ku pėrhapja e armėve tė vogla ėshtė bėrė njė shqetėsim i madh.
Mund tė fillonim ndoshta qė nga gjysma e vendeve afrikane. Iraku, Irani dhe ndihma e Iranit ndaj forcave kryengritėse nė Irak... Armėt e vogla janė njė problem i madh nė Kashmir, pėr shkak tė pretendimeve tė Indisė dhe Pakistanit ndaj kėtij rajoni..
Njė nga vendet e listės ėshtė Sudani: mijėra njerėz kanė ikur nga vendi, pėr shkak tė njė konflikti qė po luftohet kryesisht me armė tė lehta.
Dhuna nė Republikėn Demokratike tė Kongos nxitet kryesisht nga armėt e lehta, siē ishte lufta separatiste mė Papua tė Guinesė sė Re nė vitet 1990.
Armėt e lehta u pėrdorėn gjithashtu edhe nė trazirat e Jemenit nė Lindjen e Mesme, ku sipas njoftimeve ka tre armė pėr njeri.
Po kėto armė ishin njė problem i madh pėr forcat amerikane nė Afganistan.
Burimi: Shumė konflikte rajonale nė botė luftohen kryesisht me armė tė lehta/ZA
| 
