Njė pjesė e foshnjeve kanė kolit gjatė tre muajve tė parė tė tyre dhe qajnė me orė nė ditė. Meqėnėse fėmijėt qė qajnė duken tė qetėsohen nga ushqimi atėherė ndodh shpesh t'u jipet mė tepėr ushqim nga sa duhet dhe kėshtu e vjellin ndonjėherė tepricėn. Tė vjellat nė kėtė rast nuk janė serioze por mund tė tregojnė se fėmijės i duhet dhėnė pak mė pak ushqim. Kur koliti zhduket, zhduken edhe tė vjellat.
Tė vjellat mund tė shkaktohen nė disa raste nga njė infeksion viral nė kanalin midis stomakut dhe zorrės. Sėmundja njihet nė mjekėsi nėn emrin gastroenterit. Nė kėtė rast fėmija ka mė shpesh bark dhe ndonjėherė temperaturė tė lartė.
(Vijon nga Tė vjellat tek foshnjet)
Fėmijėt kanė njė nevojė mė tė madhe se tė rriturit pėr lėngje pasiqė ata i kėmbejnė lėngjet mė shpejt. Prandaj ka njė rrezik mė tė madh pėr fėmijėt qė kanė si tė vjella ashtu edhe bark t'u largohen lėngjet e trupit.
Shenja tė ēujėsimit janė
fėmija ėshtė i plogėt dhe nuk reagon si zakonisht me buzėqeshje apo klithma
fėmija shurron pak ose aspak.
Nė kėtė rast duhet kontaktuar urgjenca e njė spital ipėr kėshillim. Ndonjėherė ėshtė rasti qė duhet shkuar me fėmijėn nė spital pėr ta vizituar dhe mjekuar. Atje bėhen analizat e gjakut dhe ndonjėherė mund tė mirren edhe prova tė jashtėqitjes pėr tė parė nėse tė vjellat janė shkaktuar nga ndonjė infeksion. Pėr tė ndaluar humbjen e lėngjeve fėmija merr zėvendues lėngjesh, ose pėrmes pirjes ose pėrmes injektimit tė lėngut drejt e nė venė.
Kur fėmija ka marrė njė infeksion ėshtė pothuajse gjithnjė virusi shkaktar i tė vjellave. Ėshtė a pazakontė qė shkaktar tė jenė bakteriet, nėse po atėherė vetėm nė vendet e nxehta. Bakteriet mund tė trajtohen me antibiotikė por jo virusi.
Shpesh janė fėmijėt midis gjysėm dhe njė e gjysėm
vjeē ata tė cilėt vjellin pėr shkak tė infektimit dhe kjo sėmundje ėshtė mė e zakonshme gjatė vjeshtės.
Mjekimi nė shtėpi i fėmijėve me infeksion viral
Nėse fėmija ka njė infeksion viral por nuk i ka humbur lėngjet atėherė nuk ka nevojė tė mjekohet nė spital por njeriu mund tė pėrkujdeset pėr tė nė shtėpi. Meqėnėse cipa jargore e zorrės ėshtė bėrė e ndjeshme pėr shkak tė sėmundjes atėherė duhet qė pėr sa kohė qė sėmundja zgjat
tė mos i jipet fėmijės ndonjė ushqim tė cilin nuk e ka provuar mė parė
tė mos i jipet peshk apo vezė fėmijėve nėn njė vjeē tė cilėt kanė treguar mė parė shenja alergjie
tė bėhet kujdes me frutat dhe rrushqet tė cilat mund tė japin jashtėqitje tė rrjedhshme apo tė vjella
tė pritet disa ditė me dhėnien e qumėshtit tė lopės pasi ky mund tė shkaktojė nė disa raste tė vjella tek foshnjet.
Do tė ishte gjithashtu mirė qė njeriu tė lante shpesh gojėn e fėmijės si dhe duart e veta sa herė qė i ndėrron fėmijės pelenat apo sa herė qė ka qenė nė nevojtore. Do tė ishte mirė nėse ēdo anėtar i familjes do tė kishte peshqirin e vet dhe nėse do tė pastrohej shpesh oturaku ose stoli i nevojtores.
Fėmijėt qė shkojnė nė kopsht fėmijėsh zakonisht kanė nevojė tė rrinė nė shtėpi rreth njė javė apo derisa tė heqėt bark apo tė vjellat kanė pushuar njėherė e mirė.
Vijon me Kėshilla mbi sesi t'i jipen lėngje fėmijės
Pėrgatiti :
Alvin Ekmekēiu
Burimi: suedezja Infomedica, Kräkningar hos spädbarn / Vad beror det på?, rishqyrtuar 2004-04-20.
Vė re! Ky shkrim nuk lejohet tė kopjohet dhe tė pėrdoret pėr qėllime komerciale (fitimprurėse). Mbi lejet e pėrdorimit tė shkrimeve tė © Rruzull.net lexo kėtu.
|