Tė vjellat, ose gromėsitjet e pakta, janė tė zakonshme ndėr foshnje. Njeriu nuk ka nevojė tė shqetėsohet nėse fėmija duket tė ndjehet mirė dhe rritet nė peshė ndonėse mund tė ndjehet e bezdisshme qė fėmija ndoshta mban erė tė keqe dhe qė duhet ndėrruar shpesh. Pėr pjesėn mė tė madhe, shqetėsimet te fėmija zhduken vetė kur kjo fillon me ushqim mė tė ngurtė dhe qėndron ulur kur han.
Ka gjendje tė tilla ku fėmija humbet nė peshė nga tė vjellat. Nė kėtė rast duhet kontaktuar kėshillimorja e fėmijėve ose qendra e kujdesit shėndetėsor. Nėse fėmija ka temperaturė tė lartė ndėrkohė qė edhe vjell ose ka shenja qė tregojnė se ndjehet shumė keq atėherė kjo mund tė flasė pėr ndonjė sėmundje ose helmim. Nė kėto raste duhet marrė gjithnjė kontakt me institucionet e lartpėrmendura.
Meqėnėse fėmijėt mund tė vjellin pėr shkaqe tė ndryshme atėherė njeriu nėse ėshtė i shqetėsuar duhet tė mos ngurrojė tė kontaktojė njė infermiere apo mjek nė kėshillimoren e fėmijėve, spital apo qendėr kujdesi shėndetėsor.
Shkak serioz i tė vjellave mund tė jetė pėr shembull rasti kur fėmija ka gėlltitur diēka helmuese. Simptomat e para tė helmimit janė zakonisht tė pėrzierėt, bark, tė vjella dhe dhimbje barku. (Ata qė jetojnė nė Suedi tė cilėt e dijnė se fėmija u ka gėlltitur diēka qė mund tė jetė helmuese atėherė duhet tė telefonojnė Qendrėn Informuese mbi Helmimet (Giftinformationscentralen) nė numrin alarmues 112).
Sėmundje dhe gjendje si alergjia nga lėndėt ushqimore, diabeti, apendiciti dhe infeksionet mund tė japin simptoma si tė pėrzierėt dhe tė vjella.
Tė vjella vėrshuese
Disa fėmijė preken nga tė vjella qė vėrshojnė nga goja. Kėto lloj tė vjellash dalin si predhė dhe mund tė shkojnė deri nė njė metėr largėsi. Kėto tė vjella shkaktohen nga se muskujt nė stomak nuk munden tė fusin ushqimin nė zorrė pasi goja e stomakut ėshtė mė e ngushtė nga sa duhet kėshtu qė nė vend tė kėsaj fėmija e vjell jashtė ushqimin. Kjo gjendje njihet ndryshe edhe si pylorusstenos ose pylorusspasm dhe mund tė zhduket vetė ndėrsa trupi zhvillohet. Kėto lloj tė vjellash ēojnė zakonisht nė atė qė fėmija nuk shton nė peshė sa duhet. Prekin mė tepėr djemtė sesa vajzat dhe kjo zakonisht kur fėmija ėshtė njė deri dy muajsh.
Nėse fėmija ka kėto lloj tė vjellash dhe nuk shton nė peshė apo humbet nė peshė atėherė duhet kontaktuar njė mjek nė qendrėn e shėrbimit shėndetėsor. Trajtimi ėshtė njė operacion i lehtė.
Vijon me "Tė vjellat nga infeksionet virale dhe koliti"
Pėrgatiti :
Alvin Ekmekēiu
Burimi: suedezja Infomedica, Kräkningar hos spädbarn / Vad beror det på?, rishqyrtuar 2004-04-20.
Vė re! Ky shkrim nuk lejohet tė kopjohet dhe tė pėrdoret pėr qėllime komerciale (fitimprurėse). Mbi lejet e pėrdorimit tė shkrimeve tė © Rruzull.net lexo kėtu.
|