Janė dy linja qė kalojnė nga Deti Kaspik nė Azerbajxhan, pėrmes Gjeorgjisė deri nė Mesdhe, nė Turqi. Fjala ėshtė pėr projektin mė tė madh deri mė sot nė botė pėr ndėrtimin e njė naftėsjellėsi nga kryeqyteti i Azerbajxhanit Baku, nėpėr Tbilis deri nė portin mesedhetar tė Turqisė, Cejan.
Shoqata e inxhinierėve Leser dhe Feilzmajr, ILF, ka pėrfunduar planifikimin e kėsaj linje nga Bakuja nė Cejan. Janė gjithsej 1760 km, dhe kjo firmė ka bashkėpunuar me sukses nė planifikimin e pjesės turke prej 1070 km.
Tubacioni ka njė diametėr mbi 1 metėr. Eshtė njė investim prej 1,4 miliardė dollarė.
Nafta do tė nxirret nga thellėsia detare 2800 metra, nė mes tė njė zone sizmike tė Anadollit, e pompa duhet tė funksionojė qoftė ngricė apo borė nė dimėr. Duke filluar nga Maji i vitit 2005 cdo ditė duhet tė rjedhin 1 milionė barrel naftė bruto nėpėr tubacionet e kėsaj linje.
Firma ILF
E pavarur dhe me njė pėrvojė mbi 35 vjecare, kėshtu prezantohet firma ILF: Grupi i inxhinierėve Leser dhe Feizlmajr me seli nė Mynih dhe nė Insbruk. Adolf Feilzmajr dhe Pius Leser themeluan nė vitin 1967 njė zyrė inxhinierėsh, pasi morrėn porosinė prej gjigandit amerikan Bechtel pėr tė bashkėpunuar nė ndėrtimin e naftėsjellėsit nga Triestja nė Ingolshtad.
Firma fitoi emėr nė mbarė botėn duke u angazhuar nė projekte mjaft ambicioze: kėshtu kjo firmė ka planifikuar tunelin e alpeve pėrmes Arlbergut, ka marrė pjesė nė ndėrtimin dhe konstruktimin e njė sėrė linjash tė gaz- e naftėsjellėsit nė Lindjen e Mesme si dhe nė konstruktimin e tunelit nėnujor tė Lamanshit nė Britaninė e Madhe. ILF qėndron tashmė pėrkrah gjigandit amerikan Bechtel.
Nė tė dyja selitė si dhe nė rreth 20 filiale firma ILF ka 600 punonjės nė mbarė botėn.
Burimi: Mespėrmes shkretėtirės - Shoqata e inxhinierėve Leser dhe Feilzmajr planifikon naftėsjellėsin mė tė madh nė botė/DW
|
