Nė mbarė botėn, gjysma e vaksinave hidhen pėr shkak se nuk mbahen dot nė temperaturė tė ftohtė, njė domosdoshmėri pėr ruajtjen e tyre. Kostoja e vaksinave qė shkojnė dėm kap shifrėn e 200 milionė dollarėve nė vit. Por kjo praktikė mund tė ndryshojė me pėrdorimin e njė teknologjie tė re, tė shpikur kohėt e fundit. Ajo ėshtė Teknologjia e Lėngjeve tė Qėndrueshme, e zbuluar nga kompania britanike Biostabiliteti e Cambridge-it.
Sipas kėsaj teknologjie, vaksinat nuk ėshtė e nevojshme tė mbahen nė temperatura tė ftohta, gjė qė e bėn mė tė lehtė transportimin e tyre.
Nė procesin e lėngut tė qėndrueshėm, vaksina pėrzihet me njė solucion sheqeri. Kur kokrrizat e sheqerit thahen, sheqeri ngurtėsohet, duke krijuar njė guackė mbrojtėse pėrreth vaksinės. Vaksina e tharė ka efektshmėri tė plotė kur kundėrvepron me lėngjet natyrore nė trupin e njeriut. Ky proces bėn tė mundur qė vaksina tė pėrdoret pas disa muajsh, apo edhe vitesh.
Kjo teknologji bėn tė mundur qė 10 milionė fėmijė nė mbarė botėn tė vaksinohen, pa qenė e nevojshme pėr fonde shtesė.
Burimi: SHBA: kriza e vaksinave kundėr gripit/ZA
|