Llogaritjet mė tė reja tė bėra sugjerojnė se mund tė ketė vėrtetė tė ashtuquajtura krimbvrima aq tė gjėra dhe tė qėndrueshme sa mund tė shfrytėzoheshin pėr udhėtime ndėrgalaktike.
Krimbvrimė quhet ai kanal kohor qė mund lidhė dy pika tė Gjithėsisė. Pėr ta kuptuar mė mirė kėtė parim duhet pėrfytyruar Gjithėsia si njė top. Dritės i duhet tė shkojė pėrgjatė sipėrfaqes sė topit pėr tė arritur nė pikėn tjetėr, ndėrsa krimbvrima do tė ishte vrima mes pėrmes topit. Kėshtu mund tė ia kalohet dritės dhe tė jipet pėrshtypja e njė udhėtimi me shpejtėsi mė tė madhe se tė saj.
Qė nė 1935 Einstein dhe Nathan Rosen treguan sesi sipas Teorisė sė Pėrgjithshme tė Relativitetit mund tė jetė e mundur prania e tė ashtuquajturave ura kohore, tė cilat teorikisht mund tė tė kthenin prapa nė tė kaluarėn por praktikisht kjo gjė nuk mund tė ishte e mundur sepse ato do tė mbylleshin sapo t“u afrohej njė anije kozmike.
Modelet e deritanishme sugjeronin se mund tė ketė vetėm vrima tė tilla tė pėrmasave tė kokrrizave tė vockla tė ngarkuara.
Kėto vrima mbahen tė hapura nga njė lloj mbushje energjie negative qė njihet si "lėndė e huaj"(exotic matter). Kjo mbushje ėshtė tepėr e vėshtirė tė prodhohet prandaj dhe gjėrėsia e krimbvrimės ėshtė ajo e madhėsisė sė atomeve.
Tani shkenctari rus Sergei Krasnikov i institutit Vėzhguesi Pulkovo tė Shėn Petersburgut ka dalur me disa formula - tė bazuara po nė teorinė e Einstein-it - qė llogarisin njė krimbvrimė tė gjėrė, tė qėndrueshme dhe nė pėrputhje me ligjet e fizikės. Kjo vrimė ėshtė nė gjendje tė prodhojė vetė lėndėn e huaj qė i nevojitet. Kjo lėndė e huaj ėshtė e panjohur por sipas teorisė sė shkenctarit rus ajo mund tė krijohet nga asgjėja kur hapėsira dhe koha puthiten ashtu si duhet.
Kėshtu "vrima e krimbit" mund tė ishte aq e madhe dhe tė rrinte e hapur aq gjatė sa tė pėrdorej nga njerėzit pėr transport.
Njė krimbvrimė e tillė nuk mund tė krijohet akoma me teknologjinė e sotme.
Sidoqoftė, ka mundėsi qė krimbvrima tė tilla tė mund tė kenė mbetur qė nga koha e Bumit tė Madh (Big Bang) dhe nėse do tė gjehej njė e tillė do tė bėnte tė mundur udhėtimin ndėryjor.
Pėrgatiti Alvin Ekmekēiu - Mbėshtetur tek materialet e marra nga New Science dhe Der Spiegel..
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė.
|