Njė raport i fundit i UNICEF-it, arrin nė pėrfundimin se rritja ekonomike nė vendet e Evropės Lindore nuk e ka pėrmirėsuar jetesėn e fėmijėve. Shqipėria pėrmendet nė kėtė raport si njė nga vendet qė shpenzon mė pak pėr shėndetėsinė dhe arsimin.
Arlinda Ymeraj qė ėshtė pėrfaqėsuese e UNICEF-it nė Tiranė dhe ka bashkėpunuar pėr hartimin e pjesės sė raportit tė UNICEF-it pėr Shqipėrinė, thotė: "Ėshtė e vėrtetė qė gjatė viteve tė fundit Shqipėria dallohet pėr njė arritje ekonomike tė qėndrueshme. Megjithatė kjo rritje ekonomike ka pak ndikim nė jetėn e fėmijėve, sidomos tė fėmijėve tė familjeve tė varfra. Nė radhė tė parė sepse vetė shpėrndarja e rritjes ekonomike ėshtė e pabarabartė, pra familjet e varfra kanė pėrfituar mė pak sesa familjet e tjera nga rritja ekonomike. Kjo pėr arsyen e thjeshtė sepse shkaku i parė i varfėrisė sė familjeve nė Shqipėri, ėshtė papunėsia, sidomos ajo afatgjatė. Kjo rezulton nga studimi i fundit i varfėrisė, i realizuar nga Instituti Kombėtar i Statistikave, nė bashkėpunim me Bankėn Botėrore... Rritje ekonomike nė Shqipėri nuk do tė thotė rritje e vendeve tė punės, rritje tė punėsimit nė po tė njėjtėn masė, pra efekti mbi uljen e papunėsisė ka qenė mė i vogėl."
Rreth 25 pėr qind e popullsisė sė Shqipėrisė jeton nė varfėri, sipas shifrave zyrtare. Ymeraj thotė: "32,8 pėr qind e fėmijėve, ose 293 mijė fėmijė nė Shqipėri jetojnė nėn nivelin e varfėrisė. Natyrisht qė ky numėr kur shprehet nė shifra ėshtė e ndjeshme, por ėshtė akoma mė e ndjeshme nėse mendohet qė pėr kėta fėmijė, pasoja e parė ėshtė aksesi nė sistemin e arsimit, sigurisht nuk bėhet fjalė pėr pjesėmarrjen nė shkollė, por bėhet fjalė edhe pėr pjesėmarrjen nė njė arsim cilėsor, qė ata tė shkojnė nė shkollė dhe tė pėrfitojnė nga ky arsimim, tė kenė mundėsi qė tė pėrfundojnė arsimin fillor dhe tė mesėm nė Shqipėri...
Gjithashtu ėshtė mė i vėshtirė aksesi nė shėrbimin shėndetėsor cilėsor, ėshtė mė i vėshtirė aksesi tek shėrbimet integruese, apo kėshilluese, tek shėrbimet pjesėmarrėse, pra nė pėrgjithėsi ėshtė mė i vėshtirė aksesi tek shėrbimet qė sigurojnė zhvillimin e kėtyre fėmijėve, gjė qė vė nė rrezik faktin e daljes nga varfėria tė familjeve tė tyre nė njė tė ardhme. Pra rrezikon integrimin nė jetėn shoqėrore tė familjes dhe pasardhėsve tė saj. Nė fakt po tu referohemi tė dhėnave tė tė njėjtit studim, studimit tė varfėrisė tė INSTAT-it nė bashkėpunim me Bankėn Botėrore ku tė dhėnat analizohen edhe sipas tė ardhurave ekonomike tė familjes, vihet re qė braktisja e shkollės ėshtė njė fenomen mė i pėrhapur, ndėr fėmijėt e familjeve tė varfra, sesa tek familjet e tjera. E njėjtja lidhje vėrtetohet edhe pėr vdekshmėrinė foshnjore."
Rreth 2 mijė fėmijė mbeten tė ngujuar si rezultat i gjakmarrjes.
Nė raportin vjetor tė organizatės Amnesty International, qė pėrfshin ngjarjet nga janari deri nė dhjetor tė vitit 2003, thuhet se rastet e dhunės ndaj grave dhe fėmijėve ishin tė shumta nė Shqipėri, veēanėrisht nė zona rurale. Nuk ka klauzola ligjore qė ndalojnė konkretisht dhunėn nė familje dhe vendimet e gjykatės nuk kanė pasqyruar gjithmonė sesa e rėndė ėshtė gjendja.
Varfėria, niveli i ulėt arsimor dhe prishja e familjes patėn njė rol tė madh nė vazhdimėsinė e trafikut tė grave dhe fėmijėve, veēanėrisht nė Itali dhe Greqi pėr prostitucion dhe krah tė lirė pune.
"Shqipėria ka njė strategji pėr reduktimin e varfėrisė, qė ėshtė nė tė vėrtetė njė strategji pėr zhvillim ekonomik dhe shoqėror. Edhe pse fėmijėt nuk shprehen drejtpėrsėdrejti, pra atyre nuk i kushtohen kapituj tė veēantė, ata janė pjesė e tė gjitha masave qė parashikohen tė merren, me qėllim qė tė realizohet zhvillimi ekonomik dhe shoqėror i Shqipėrisė...
Ėshtė nė proces pėrgatitja e planit kombėtar pėr fėmijėt dhe rishikimi i strategjisė kombėtare pėr fėmijėt, gjė qė bėhet me iniciativėn e zėvendės kryeministrit Namik Dokle dhe me mbėshtetjen e UNICEF-it. Gjithashtu ėshtė nė proces krijimi i Komitetit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Fėmijėve nė nivel zėvendės kryeministri, gjė qė ėshtė njė arritje e madhe dhe bashkė me tė do tė pėrcaktohet edhe i gjithė plani i masave qė do tė merren, me qėllim qė tė pėrmirėsohet jetesa ekonomike dhe sociale e fėmijėve nė Shqipėri. Gjithsesi kjo ėshtė drejtpėsėdrejti e lidhur me zhvillimin ekonomik dhe shoqėror tė Shqipėrisė " pėrfundon Arlinda Ymeraj.
Burimet: UNICEF: Fėmijėt, viktima tė varfėrisė sė pėrgjithshme dhe papunėsisė nė Shqipėri/ZAGjendja e tė drejtave tė njeriut nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni pėr vitin 2003/ZA
Organizata Freedom House botoi raportine saj vjetor mbi lirinė nė Botė/ZA
|