Kėrko     

 Bėhu anėtarTreguesi | Fjalor Gjermanisht-Shqip | Enciklopedia | Kuvendi | Kėndi yt  

Nė brendėsi tė Rruzull.net:


[ Politikė ]

·Plani kombėtar pėr zbatimin e marrėveshjes sė stabilizim asociimit
·Demokracia nė krizė
·Premisat per nje shoqeri politike
·Politika e BE-sė pėr Ballkanin Perėndimor
·Rruga e vėshtirė e Shqipėrisė drejt demokracisė
·Marrėdhėniet NATO-Bashkim Europian.
·Plani i Aksionit tė Antarėsisė tė NATO-s.
·Kush kėrcėnohet nga Irani?
·Koncepti strategjik i NATO-s

Treguesi

Fjalorėt e Rruzullit
 Enciklopedia e Rruzullit
 Gjermanisht-Shqip
 Fjalor etimologjik
Astronomi/Fizikė
 Gjithėsia
 Fizikė
 Dimensione shtesė
 Mė shpejtė se drita
 Sistemi Diellor
 Toka
 Hėna
 Marsi
· Jashtėtokėsor
· Astrologji
Mjekėsi
 Ndihma e shpejtė
 Sėmundje
 Sėm. ngjitėse
 Alergjitė
 Drogat
 Farmaceutikė
 Pyet mjekun (mbyllur)
· Mikroorganizmat
 Trupi i njeriut
 Organet e trupit
 Zemra
 Transplantime
 Mbipeshė
 Hormone
 Rėnia e flokėve
· Dhėmbėt
· Gjumi
· Shqisa
 Bioinxhinieri
 Gjenetikė
Shoqėri
 Njerėzit e hershėm
 Evolucioni i njeriut
 Evolucioni seksual
 Mbi seksin
 Pjellshmėri
 Krijimi i njeriut
 Foshnje
 Gra
 Meshkuj
 Gjinitė
 Familja
 Psikologji
 Vetėdija
 Truri
 Kujtesa
 Gėnjeshtrat
 Mėrzia
 Sociologji
 Drejtėsi
 Politikė
 Spiunazh
 Fe
 Besėtytni
Qytetėrime
· Arkeologji
 Arkitekturė e Lashtė
 Arkitekturė Moderne
 Kulturė
 Art
 Popuj/Gjuhė
 Shqipja
 Hist. e Shqipėrisė
 Atdheu nė shifra
 Histori
 Ushtri
 Terrorizmi
Natyra
 Krijimi i jetės
 Kimi
 Diamanti
 Evolucioni biologjik
 Paleontologji
 Kafshė
· Liqene shqiptare
· Klima
· Matematikė
Teknologji
 Telekomunikim
 Kompjuter
 Internet
 Fluturim
 Leonardo Da Vinci

Tė dhėna
 Dėrgo njė shkrim
 A mund tė shkruaj ?
 Mbi Rruzull.net
 Tregoja dikujt
 Merr titujt e Rruzullit
 Arkivi
 Lėndėt
 Kuvendi
 Pyetėsorė
 Top 10
 Kėrko
· Lidhje
· Kėndi Yt
 Pėrshtypjet
 Na shkruaj
 Numėruesi

Kush ėshtė brenda?!
Tani janė, 64 vizitorė dhe 0 anėtar(ė) nė linjė.


Voto pėr Rruzull.net




  
Ēėshtje shqiptare: 32,8 pėr qind e fėmijėve nė Shqipėri jetojnė nė varfėri

Nga Njė burim - E mėrkurė , 24 nėntor 2004

Njė raport i fundit i UNICEF-it, arrin nė pėrfundimin se rritja ekonomike nė vendet e Evropės Lindore nuk e ka pėrmirėsuar jetesėn e fėmijėve. Shqipėria pėrmendet nė kėtė raport si njė nga vendet qė shpenzon mė pak pėr shėndetėsinė dhe arsimin.

Arlinda Ymeraj qė ėshtė pėrfaqėsuese e UNICEF-it nė Tiranė dhe ka bashkėpunuar pėr hartimin e pjesės sė raportit tė UNICEF-it pėr Shqipėrinė, thotė: "Ėshtė e vėrtetė qė gjatė viteve tė fundit Shqipėria dallohet pėr njė arritje ekonomike tė qėndrueshme. Megjithatė kjo rritje ekonomike ka pak ndikim nė jetėn e fėmijėve, sidomos tė fėmijėve tė familjeve tė varfra. Nė radhė tė parė sepse vetė shpėrndarja e rritjes ekonomike ėshtė e pabarabartė, pra familjet e varfra kanė pėrfituar mė pak sesa familjet e tjera nga rritja ekonomike. Kjo pėr arsyen e thjeshtė sepse shkaku i parė i varfėrisė sė familjeve nė Shqipėri, ėshtė papunėsia, sidomos ajo afatgjatė. Kjo rezulton nga studimi i fundit i varfėrisė, i realizuar nga Instituti Kombėtar i Statistikave, nė bashkėpunim me Bankėn Botėrore... Rritje ekonomike nė Shqipėri nuk do tė thotė rritje e vendeve tė punės, rritje tė punėsimit nė po tė njėjtėn masė, pra efekti mbi uljen e papunėsisė ka qenė mė i vogėl."

Rreth 25 pėr qind e popullsisė sė Shqipėrisė jeton nė varfėri, sipas shifrave zyrtare. Ymeraj thotė: "32,8 pėr qind e fėmijėve, ose 293 mijė fėmijė nė Shqipėri jetojnė nėn nivelin e varfėrisė. Natyrisht qė ky numėr kur shprehet nė shifra ėshtė e ndjeshme, por ėshtė akoma mė e ndjeshme nėse mendohet qė pėr kėta fėmijė, pasoja e parė ėshtė aksesi nė sistemin e arsimit, sigurisht nuk bėhet fjalė pėr pjesėmarrjen nė shkollė, por bėhet fjalė edhe pėr pjesėmarrjen nė njė arsim cilėsor, qė ata tė shkojnė nė shkollė dhe tė pėrfitojnė nga ky arsimim, tė kenė mundėsi qė tė pėrfundojnė arsimin fillor dhe tė mesėm nė Shqipėri...

Gjithashtu ėshtė mė i vėshtirė aksesi nė shėrbimin shėndetėsor cilėsor, ėshtė mė i vėshtirė aksesi tek shėrbimet integruese, apo kėshilluese, tek shėrbimet pjesėmarrėse, pra nė pėrgjithėsi ėshtė mė i vėshtirė aksesi tek shėrbimet qė sigurojnė zhvillimin e kėtyre fėmijėve, gjė qė vė nė rrezik faktin e daljes nga varfėria tė familjeve tė tyre nė njė tė ardhme. Pra rrezikon integrimin nė jetėn shoqėrore tė familjes dhe pasardhėsve tė saj. Nė fakt po t’u referohemi tė dhėnave tė tė njėjtit studim, studimit tė varfėrisė tė INSTAT-it nė bashkėpunim me Bankėn Botėrore ku tė dhėnat analizohen edhe sipas tė ardhurave ekonomike tė familjes, vihet re qė braktisja e shkollės ėshtė njė fenomen mė i pėrhapur, ndėr fėmijėt e familjeve tė varfra, sesa tek familjet e tjera. E njėjtja lidhje vėrtetohet edhe pėr vdekshmėrinė foshnjore."

Rreth 2 mijė fėmijė mbeten tė ngujuar si rezultat i gjakmarrjes.

Nė raportin vjetor tė organizatės Amnesty International, qė pėrfshin ngjarjet nga janari deri nė dhjetor tė vitit 2003, thuhet se rastet e dhunės ndaj grave dhe fėmijėve ishin tė shumta nė Shqipėri, veēanėrisht nė zona rurale. Nuk ka klauzola ligjore qė ndalojnė konkretisht dhunėn nė familje dhe vendimet e gjykatės nuk kanė pasqyruar gjithmonė sesa e rėndė ėshtė gjendja.

Varfėria, niveli i ulėt arsimor dhe prishja e familjes patėn njė rol tė madh nė vazhdimėsinė e trafikut tė grave dhe fėmijėve, veēanėrisht nė Itali dhe Greqi pėr prostitucion dhe krah tė lirė pune.

"Shqipėria ka njė strategji pėr reduktimin e varfėrisė, qė ėshtė nė tė vėrtetė njė strategji pėr zhvillim ekonomik dhe shoqėror. Edhe pse fėmijėt nuk shprehen drejtpėrsėdrejti, pra atyre nuk i kushtohen kapituj tė veēantė, ata janė pjesė e tė gjitha masave qė parashikohen tė merren, me qėllim qė tė realizohet zhvillimi ekonomik dhe shoqėror i Shqipėrisė...

Ėshtė nė proces pėrgatitja e planit kombėtar pėr fėmijėt dhe rishikimi i strategjisė kombėtare pėr fėmijėt, gjė qė bėhet me iniciativėn e zėvendės kryeministrit Namik Dokle dhe me mbėshtetjen e UNICEF-it. Gjithashtu ėshtė nė proces krijimi i Komitetit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Fėmijėve nė nivel zėvendės kryeministri, gjė qė ėshtė njė arritje e madhe dhe bashkė me tė do tė pėrcaktohet edhe i gjithė plani i masave qė do tė merren, me qėllim qė tė pėrmirėsohet jetesa ekonomike dhe sociale e fėmijėve nė Shqipėri. Gjithsesi kjo ėshtė drejtpėsėdrejti e lidhur me zhvillimin ekonomik dhe shoqėror tė Shqipėrisė " pėrfundon Arlinda Ymeraj.

Burimet:

  • UNICEF: Fėmijėt, viktima tė varfėrisė sė pėrgjithshme dhe papunėsisė nė Shqipėri/ZA
  • Gjendja e tė drejtave tė njeriut nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni pėr vitin 2003/ZA
  • Organizata Freedom House botoi raportine saj vjetor mbi lirinė nė Botė/ZA


  • Shkrimet mė tė fundit mbi kėtė lėndė

       Naftėsjellės nga Rusia nė Shqipėri
       Nacionalizmi shqiptar, mė i dobėt se i fqinjėve
       Shpirti i turmės dhe askushmėrisė
       Bashkėjetesė ndėrfetare nė Shqipėri
       Me Kyoto'n Shqipėria pėrfiton projekte energjitike
       Baste futbolli, nė modė nė Shqipėri
       Shqiptarėt mė pak optimistė pėr hyrjen nė Europė
       Politikanė egoistė pengojnė zhvillimin e Shqipėrisė


     
    Kanė tė bėjnė..
    · UNICEF: Fėmijėt, viktima tė varfėrisė sė pėrgjithshme dhe papunėsisė nė Shqipėri/ZA
    · Gjendja e tė drejtave tė njeriut nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni pėr vitin 2003/ZA
    · Organizata Freedom House botoi raportine saj vjetor mbi lirinė nė Botė/ZA
    · Kėrko tek lėnda: Atdheu nė shifra


    Shkrimi mė i lexuar mbi Atdheu nė shifra:
    Baste futbolli, nė modė nė Shqipėri


    Vlerėso shkrimin
    Nota mesatare: 5
    Votues: 2


    Vlerėso kėtė shkrim duke i dhėnė njė ēmim nė yje; nga njė deri nė pesė.

    I Shkėlqyeshėm
    Shumė i Mirė
    I Mirė
    I zakonshėm
    Pa vlerė


    Mundėsitė

      Faqe e Stampueshme


    "32,8 pėr qind e fėmijėve nė Shqipėri jetojnė nė varfėri" | Kyēu/Krijo llogari | 0 Komente
    Komentet janė pronė e kujt i bėn. Rruzull.net nuk ėshtė pėrgjegjės mbi pėrmbajtjen e tyre.

    Anėtarėsohu pėr tė lėnė komente mbi kėtė shkrim
    Shkrimet e revistës Rruzull nuk lejohen të përdoren për qëllime komerciale (fitimprurëse). Për të mos u shpërdoruar në këtë mënyrë nuk mund as të kopjohen për t'u vendosur diku tjetër në internet përveç rasteve të veçanta kur kjo është lejuar nga Rruzull.net.
    Mund t'i shkruani Rruzull.net këtu.
    Të gjitha të drejtat e këtyre faqeve, shkrimeve origjinale, përmbledhjeve nga burime të huaja, përkthimeve, shqipërimeve (përveç fotografive dhe përmbledhjeve të mbështetura në material në shqip) i takojnë Rruzull.net © 2000-2006.
    PHP-Nuke Copyright © 2005 by Francisco Burzi. This is free software, and you may redistribute it under the GPL. PHP-Nuke comes with absolutely no warranty, for details, see the license.
    Faqe e nxjerrė nė: 0.14 sekonda