Ndryshimet qė do tė shohėsh tek fėmija jote gjatė vitit tė saj tė parė do t'i pėrjetosh me habi dhe me ėndje. Do ta sjellėsh ndėrmend kėtė periudhė tė hershme dhe do tė kishe dashur tė kishte zgjatur mė tepėr !
Ditėt e para
Foshnja jote po zhvillohet me shpejtėsi dhe kur tė jetė dy javėshe do tė vėsh re se ajo po i kushton vėmendje fytyrės tėnde, ndėrsa kur tė ketė mbushur gjashtė javė ajo do tė nisė tė tė njohė dhe ndoshta tė tė buzėqeshė.
Ti do tė dėgjosh foshnjėn tėnde tė pėrdorė qarje tė ndryshme; njė lloj qarjeje mund tė dojė tė thotė "jam e uritur" dhe njė tjetėr mund tė thotė "jam e lodhur".
Nė katėr javėt e para foshnja jote flen nga 15 deri 16,5 orė gjumė nė ēdo 24 orėsh, pėrfshirė kėtu edhe deri nė katėr dremitje pėrgjatė ditės... ndonėse disa janė nė gjendje dhe arrijnė tė mbijetojnė me aq pak sa nėntė orė gjumė !
Kur foshnja jote ėshtė gjashtė deri tetė javėshe do tė dėgjosh tek zhvillohen disa tinguj - gugatje dhe nėnqeshje sė bashku me tė qara si njė mėnyrė pėr tė tėrhequr vėmendjen tėnde. Ajo do tė dėfrehet kur ti bėn "ta !" pėrgjatė njė loje ku-ku.
Kur ajo bėhet tre muajshe do tė vėsh re se ajo ėshtė nė gjendje tė mbajė kokėn lart kur ėshtė e shtrirė mė bark dhe mund tė nisė tė zgjatet pėr tė kapur lojrat gjithė ngjyra qė ia vendos pranė.
Tre deri gjashtė muajshe
Ndėrsa foshnje jote po zhvillohet nga tre deri nė gjashtė muajshe, do ta shohėsh tė nisė tė rrokulliset, tė mbajė kokė sipėr kur ėshtė nė gjendje tė ulur dhe tė rrokė lodrat apo sendet e tjera me duart e saj. Foshnja jote do tė nisė tė fusė nė gojė lodrat dhe gjithēka tjetėr qė mund tė arrijė.
Do tė dėgjosh tė qeshurat, angullimat e saj dhe fėmija jote do tė nisė tė eksperimentojė me dy tinguj sė bashku. Kėndimi i kėngėve apo recitimi i vjershave tė thjeshta do ta qetėsonte fėmijėn nė kėtė moshė.
Fėmija jote do tė flėrė tashmė mesatarisht 14 deri 15 orė nė 24 orė duke dremitur dy tre herė gjatė ditės.
Gjendja nga gjashtė deri nėntė muajshe
Nga gjashtė muaj e mė tej fėmija do tė jetė duke mėsuar si tė zhvendoset tek fillon tė zvarritet. Ajo ndoshta mund tė nisė tė zvarritet praptas, ose mund tė mos zvarritet fare por nė vend tė kėsaj tė zhvendoset duke hedhur vithet. Ajo do tė jetė nė gjendje tė qėndrojė ulur pa pasur nevojė tė mbėshtetet, dhe deri nė kohėn kur tė ketė mbushur nėntė muaj ajo mund tė jetė nė gjendje tė ngrihet lart dhe tė qėndrojė duke u kapur pas mobiljesh apo duarve tė tua ndihmuese.
Ti do tė dėgjosh tinguj tė pėrsėritur si "dadadadada" si dhe imitime tė toneve qė jep. Kėto janė njėsi strukturore tė fjalėve tė para tė cilat do tė shfaqen rreth moshės 12 deri 15 muajshe.
Fėmija jote ka nevojė qė t'i flitet nė mėnyrė qė tė stimulojė fjalorin e vet - ndonėse tė kufizuar. Nėse je i shqetėsuar mbi zhvillimin jo tė aq-sa-pritur tė tė folurės sė fėmijės, do tė ia vlente tė flisje me njė mjek qė t'i bėnte njė provė dėgjimi.
Njė mėnyrė pėr tė njehsuar pėrparimin dhe zhvillimin e fėmijės tėnd ėshtė pėrmes gjatėsisė dhe peshės sė saj. Peshimet e rregullta nė klinikė do tė tė japin njė ide mbi se si po ecėn zhvillimi i fėmijės. Ndonėse ka ndryshim midis foshnjeve nė shpejtėsinė e rritjes sė tyre nė peshė, rritjen mė tė madhe do ta shohėsh gjashtė deri nėntė muajt e parė. Dėgjimi i vjershave tė ēerdhes sė fėmijėve do ta kėnaqė fėmijėn. Duke i kėnduar ose thjeshtė folur do t'ia mbaje tė gjallė interesin asaj.
Nė moshėn gjashtė deri nėntė mujore fėmija jote flen rreth 14 pėr nė ēdo 24 orė pėrfshirė dy dremitje gjatė ditės.
Rreth njė vjeē
Ndėrsa afron ditėlindja e parė e fėmijės tėnde, ka mundėsi ta shohėsh atė tė qėndrojė mė kėmbė pa pasur nevojė pėr t'u mbajtur diku dhe tek nis tė flasė. Mund tė fillojė tė flasė dikur midis moshės 10 deri 18 muajsh. Tako njė mjek nėse nuk ka nisur tė ecė deri 18 muajshe.
Fėmija jote mund tė jetė nė gjendje tė hedhė njė send, tė tregojė me gisht dhe biles ta bėjė me dorė "mirėupafshim". Hapi veshėt pėr tė dėgjuar pėr "mami" dhe "babi" rreth kėsaj moshe midis shumė belbėzimeve tė tjera. Ajo do tė nisė tė kuptojė fjalėn "jo" rreth moshės 12 muajshe.
Fėmija jote flen akoma rreth 14 orė ēdo 24 orėsh por dy dremitjet gjatė ditės do tė nisin tė bėhen mė tė shkurtra.
Pėrgatiti :
Alvin Ekmekēiu
Burimi: Babies - Developmental stages: introduction / Claire Halsey / BBC
Vė re! Ky shkrim nuk lejohet tė kopjohet dhe tė pėrdoret pėr qėllime komerciale (fitimprurėse). Mbi lejet e pėrdorimit tė shkrimeve tė © Rruzull.net lexo kėtu.
|