Shqipėria ėshtė njė nga 17 vendet qė nuk i plotėson standardet minimale ndėrkombėtare tė sigurisė nė portet detare nė gjithė botėn, sipas Rojes Bregdetare Amerikane. Roja Bregdetare duhet tė vlerėsojė sesa efektive janė masat kundėr terrorizmit nė vendet qė zhvillojnė tregėti me Shtetet e Bashkuara, nė mėnyrė qė tė mos hyjnė anije dhe kontenierė tė pakontrolluar nė 361 portet detare amerikane.
Pasojat, nėse nuk pėrmirėsohet gjendja, mund tė pėrfshijnė qė nga ndėrprerja e ndihmave nga institucionet ndėrkombėtare financiare, deri tek edhe tregtia me Shtetet e Bashkuara. Nga kėndvėshtrimi i Shteteve tė Bashkuara, Shqipėria apo edhe Serbia dhe Mali i Zi qė pėrfshihen nė listė, nuk pėrbėjnė problemin kryesor. Nga Shqipėria pėr shembull vijnė vetėm 5 ose 6 anije gjatė gjithė vitit.
Autoritetet shqiptare parashikojnė qė tė jenė marrė masa deri nė dimėr. Shtetet e Bashkuara po bashkėpunojnė me organizata si Bashkimin Evropian dhe me institucione financiare si Banka Botėrore dhe Fondi Monetar Ndėrkombėtar qė tė sigurojnė grante apo hua qė vende si Shqipėria tė plotėsojnė masat e sigurisė minimale nė porte.
Rindėrtime nė portin e Durrėsit
Porti mė i madh i vendit ai i Durrėsit do ti nėnshtrohet njė rikonstruksioni, qė sipas specialistėve synon pėrmirėsimin e infrastrukturės nė kėtė port dhe pėrshtatjen e tij me fluksin gjithnjė e nė rritje tė qarkullimit tė njerėzve dhe mallrave.
Projekti qė do tė realizohet nga ndėrtuesit danezė ėshtė njė fond prej 17 milionė eurosh tė njė pakete donacionesh tė Bankės Evropiane tė Investimeve.
Projekti nė fjalė synon thellimin e basenit dhe kanalit hyrės nė port si dhe nxjerrjen prej andej tė anijeve tė mbytura e tė shkatėruara gjatė viteve 90-tė. Nė portin e Durrėsit 30 hektarė do tė shtrohen e drenazhohen dhe nė tė do tė vihen kamerat.
Rėndėsia e kėtij projekti vjen edhe prej faktit se porti i Durrėsit synon tė jetė dhe porta hyrėse e 'Korridorit 8', qė do tė lidhė Lindjen me Perėndimin.
Burimet: Zėri i Amerikės, BBC nė shqip
| 
