Trafiku njerėzor ėshtė njė biznes i fuqishėm dhe ndėrkombėtar. Nė tė gjithė botėn bandat e trafikantėve fitojnė rreth 20 deri nė 30 miliardė dollarė nė vit. Kėshtu trafiku i njerėzve ėshtė njė tregti po aq e rėndėsishme si trafiku ndėrkombėtar i drogės dhe ai i armėve. Por kjo tregti ėshtė edhe njė problem botėror.
Sipas ekspertėve janė me qindra ato organizata tė cilat jetojnė vetėm nga kjo tregti. Pėr shkak se udhėtimi legal nė shumė vende tė pasura po bėhet gjithnjė e mė i vėshtirė, shumė refugjatė pranojnė shėrbimet qė ofrojnė bandat kontrabandiste. Kėto nuk llogariten tek kriminaliteti i organizuar. Ēmimet pėr njė ndėrrmarrje tė tillė tė rrezikshme variojnė: nga marrėdhėniet seksuale tė detyruara deri nė 15.000 dollarė pėr njė fluturim nė aeroportin nė afėrsi tė vendit tė synuar.
Jo vetėm Evropa por edhe Shtetet e Bashkuara bėjnė pjesė nė ėndrrėn e kėtyre refugjatėve. Kėtu bėjnė pjesė gjithashtu edhe vendet e pasura me naftė tė Gjirit Persik.
Kėta persona marrin njė udhė, fundin e sė cilės ata vetė nuk e dinė. Njė arsye shumė e fuqishme pėr tė marrė kėtė rrezik ėshtė lufta. Krahas kėsaj edhe gjendja ekonomike sidomos nė vendet nė zhvillim pėrbėn njė arsye tjetėr qė njerėzit tė braktisin vendlindjen. Janė pikėrisht kėto vende qė shėnojnė njė rritje tė dukshme tė numrit tė popullsisė.
Nė vitin 2050 planeti do tė numėrojė rreth 9,4 miliardė vetė nga tė cilėt 8 miliardė do tė jetojnė nė vendet nė zhvillim. Ekspertėt janė tė mendimit se valėt e eksodit tė tanishėm janė madje vetem fillimi. Migrimi botėror do tė marrė pėrmasa tė fuqishme nė vitet e ardhshme dhe do tė vazhdojė pėr disa gjenerata, madje lėvizjet e medha te njerezve do tė jenė mė tė shpejta.
Burimi: Valėt gjermane
| 
