Pas njė konference pesė ditore tė kėshillit tė pėrgjithshėm, 147 shtetet antare tė Organizatės Botėrore tė Tregtisė WTO, vendosėn nė Gjenevė qė tė liberalizojnė tregun botėror. Ky vendim do tė sjellė edhe rifillimin e bisedimeve tė konferencės sė Dohės tė vitit 2001.
Gjatė viteteve 90 eksporti i mallrave nga e gjithė bota rritej cdo vit rreth 10%. Por qė nga vitit 2000 fitimi procentual vjetor ka rėnė nė 2%. Kjo ka tė bėjė edhe me rritjen momentane tė konjunkturės, por rritja e konjunkturės duhet shoqėruar me njė impuls tė ri pėr tregtinė botėrore. Nėse takimi i Dohės do tė kthehet nė tė vėrtetė nė njė takim zhvillimi, nė kuptimin qė vendet nė zhvillim do tė kenė pėrfitime tė mėdha, atėherė mund tė flitet pėr heqjen e plotė tė barrierave tė tregtisė botėrore deri nė vitin 2015 duke arritur kėshtu nė plotėsimin e skenarit tė Bankės Botėrore, sipas tė cilit do tė mund tė ēlirohen 300 milionė njerėz nga varfėria absolute.
Por nė tė njejtėn kohė edhe shtetet e industrializuara do tė kenė pėrfitime tė mėdha nga liberalizimi i tregtisė. Dy tė tretat e eksportit botėror pėrbėhen nga produktet industriale, 20% nga shėrbimi social dhe rreth 7,5% nga produktet bujqėsore. Por shtetet e industrializuara subvencionojnė pikėrisht prodhimet bujqėsore me rreth 300 miliardė euro nė vit. Por tė paktėn SHBA-s dhe BE pėrpiqen ta ndalojnė disi kėtė veprim, duke i hequr subvencionet e eksportit pėr prodhimet bujqėsore.
Tani bėhet fjalė pėr uljen e kėtyre subvencioneve nė vend, nė mėnyrė qė vendet nė zhvillim tė kenė disa shanse pėr tė shitur prodhimet e tyre nė tregun e vendeve industriale. Nga ana tjetėr vendet nė zhvillim duhet ti heqin barrierat pėr importin e produkteve industriale, gjė qė ėshtė nė interesin e vendeve tė zhvilluara. Pra nėpėrmjet marrveshjes kornizė pėr liberalizim, Organizata Botėrore pėr Tregti po shėrben nė interesin e tė gjitha palėve.
Diskutimet pėr detajet mund tė fillojė qė tani. Kėto do tė jenė tė komplikuara sepse gjatė tyre nuk do tė bėhet fjalė vetėm pėr heqjen e doganave direkte apo pėr tė forcuar tregun ndėrkombėtar duke mėnjanuar subvencionet e padrejta tė eksportit, por edhe pėr shpėrndarjen e fitimeve tė arritura.
Rezultati i marrėveshjes sė fundit pėr liberalizim qė u mbajt nė Uruguaj u shėrbeu mė shumė shteteve tė industrializuara sesa atyre nė zhvillim. Dhe pikėrisht kėtė duan ta shmangin kėtė herė shtetet nė zhvillim tė cilat udhėhiqen nga Brazili dhe India. Kėto shtete ngulin kėmbė qė vendet e industrializuara ta mbajnė premtimin e dhėnė pėr njė "konferencė zhvillimi" dhe tu japin tė varfėrve tė kėsaj bote avantazhe mbiproporcionale gjatė bisedimeve tė ardhshme. Ata kanė tė drejtė ta kėrkojnė kėtė gjė. Por edhe shtetet e industrializuara do tė pėrfitojnė, sepse zhvillim ekonomik nė botėn e tretė do tė thotė edhe kėrkesė mė tė madhe pėr produkte industriale. Sidomos vende tė forta eksporti dhe vende qė varen nga eksporti si pėr shembull Gjermania, do tė pėrfitonin shumė nga njė liberalizim mė i madh i tregut botėror.
Burimi: Valėt gjermane
|
