 Ndėrsa Ushtria e Kuqe e Stalinit dhe aleatėt perėndimorė po i afroheshin Gjermanisė disa oficerė tė lartė gjermanė shfrytėzuan rastin pėr t'i bėrė atentat udhėheqėsit nazist Adolf Hitlerit.
Konti Claus Schenk Graf von Stauffenberg qė kishte humbur nė luftė njėrin sy dhe dorėn, vendosi qė ta ekzekutojė vetė atentatin, ndaj Hitlerit.
Mėngjesin e 20 korrikut 1944 ai fluturoi nga Berlini nė Prusinė lindore ku ishte njė prej rezidencave tė Hitlerit. Aktivizoi njė bombė tė futur nė njė ēantė zyrtare tė cilėn e vendosi poshtė njė tryeze nė shtabin qendror tė Hitlerit pranė vendit ku ky i fundit po qėndronte nė kėmbė. Nė orėn 12:40 bomba shpėrtheu dhe la pesė tė vrarė, por Hitleri nuk pėsoi asgjė. Stauffenbergu ndodhej rreth 100 metra larg. Ai u largua menjėherė pas atentatit dhe u kthye me avion nė Berlin.
Pjesa e dytė e planit ishte qė tė arrestoheshin zyrtarėt mė tė lartė tė regjimit nazist. Ai dėshtoi kur u morr vesh lajmi se Hitleri kishte shpėtuar. Ėshtė folur shumė se ky atentat ėshtė organizuar me shumė vonesė dhe se realizimi i tij ka qenė shumė diletantesk.
Stauffenbergu u ekzekutua vetėm pak orė pasi atentati kundėr Hitlerit dėshtoi. Oficerėt e tjerė, qė kishin marrė pjesė nė komplot, u vranė ose vranė vehten. Disa prej tyre u torturuan deri nė vdekje. Shumė persona nga rrethi mė i ngushtė u arrestuan, gratė e fėmijėt e tyre u burgosėn dhe deportuan nė kampet e pėrqėndrimit.
Edhe para 20 korrikut ka patur pėrpjekje pėr tė eliminuar Hitlerin.
Vendi i atentatit nė histori
Por Stauffenbergu ende konsiderohet si figurė e debatueshme. Sipas historianit polak, Krystof Ruchniewicz, ai nuk ka qenė nje demokrat modern. "Stauffenbergu fliste pėr ruajtjen e kufinjve siē ishin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ose qė nga vitit 1937, qė do tė thotė se njė pjesė e madhe e Polonisė duhet tė mbetej nėn Gjermaninė," thotė historiani polak.
"Pas Luftės sė Dytė Botėrore, shumica e gjermanėve nuk kanė folur pėr ēlirim, por pėr mundjen e Gjermanisė, Rajhut tė Tretė, si dhe humbjen e pjesės lindore tė atdheut," thotė historiani i njohur nga Berlini, Ekkehard Klaus. "Sidomos, gjatė viteve 50, shumica e gjermanėve ende besonin se mungesa e qėndresės gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, ndodhi sepse ata do tė konsideroheshin tradhėtarė," thotė ai duke shtuar se interesi shumė i madh publik tani ndaj komplotit tė Stauffenbergut dhe miqve tė tij, tregon se gjermanėt kanė tendencė gjithnjė e mė tė madhe tė shqyrtojnė aspekteve pozitive tė historisė sė tyre. Admirimi i hapur i gjermanėve pėr anėtarėt e rezistencės ndaj Hitlerit ėshtė njė dukuri mjaft e re.
Stauffenberg shkroi nė njė letėr: "Ndoshta do tė vijė njė kohė kur do tė kėtė njė vlerėsim tjetėr pėr qėndrimin tonė, kur ne nuk do tė shihemi si njollė por si patriotė. "
Disa mund jenė skeptikė, por duket se mė nė fund gjermanėt kanė gjetur njė hero tė tyre tė luftės.
Ka nga ata qė kanė shprehur shqetėsim se duke idealizuar njė grup tė vogėl tė oficerėve gjermanė, qė kundėrshtuan Hitlerin, mund tė shkohet deri nė rishkruarjen e historisė pėr tė kėnaqur gjeneratat e reja tė gjermanėve.
Burimet: BBC nė shqip, Valėt Gjermane
| 
