Gjatė shekullit tė kaluar, pėrparimet nė transport dhe industri janė mbėshtetur kryesisht tek energjia nga nafta dhe lėndė tė tjera djegėse. Paul Roberts, autor i librit tė ri: Fundi i naftės: nė pragun e njė bote tė re tė rrezikshme?, thotė se shumica e naftės qė sigurohet me lehtėsi, pra nafta e lirė, ėshtė zbuluar tashmė dhe do tė jetė pėrherė e mė e vėshtirė pėr tė pėrmbushur nevojat e botės.
Rezervat e naftės me kosto tė ulėt nuk janė mbaruar, por po bėhet mė e vėshtirė gjetja e tyre. Kjo vihet re kudo, tek kompani tė tilla, si Shell Oil, e cila po i rishikon edhe njė herė rezervat e saj. Nė fakt, kėrkimet pėr naftė nuk po bėhen me njė ritėm aq tė shpejtė sa ėshtė e nevojshme.
Zoti Roberts thotė se kulmi i prodhimit tė naftės nė shkallė botėrore mund tė arrihet gjatė dekadave tė ardhshme. Ajo qė e vėshtirėson mė tej kėtė problem, ėshtė se kėrkesat pėr energji po rriten, tė nxitura kryesisht nga vende me popullsinė mė tė madhe si Kina dhe India. Paul Roberts thotė se kjo do tė bėjė qė bota tė varet gjithnjė e mė shumė nga vendet politikisht tė qėndrueshme, por qė tė pasura nė rezerva nafte.
Tė gjitha vendet e pasura me rezerva nafte kanė probleme tė theksuara politike dhe ēdojnė prej tyre mund tė pėrfshihet nga kaosi civil nė ēdo kohė, duke i bėrė mė tė vėshtirė prodhimin dhe ekportimin e naftės. Kjo ėshtė vėnė re nė mėnyrė tė pėrsėritur. E kemi parė njė vit e gjysėm mė parė nė Venezuelė dhe po e shohim tani nė Nigeri. Nėse vetėm njė prej kėtyre vendeve pėrfshihet nga trazirat, ne do tė pėrballeshim me probleme serioze. Ēmimii naftės mund tė rritet deri nė 80, apo 100 dollarė pėr fuēi.
Zoti Roberts thotė se mėnyra e vetme pėr tė shmangur njė katastrofė tė mundshme ėshtė hartimi i njė strategjie qė do tė ēointe nė pakėsimin e kėrkesave pėr naftė. Megjithėse shumė analistė tė industrisė pajtohen se burimet e naftės janė tė kufizuara, gjė qė mund tė bėhen burim ērregullimesh politike, jo tė gjithė janė tė mendimit se rezervat botėrore tė naftės po shterohen.
Sterling Brunett i Qendrės Kombėtare pėr Analizimin e Politikave thotė se bota ka rezerva tė konsiderueshem nafte. Nėse nuk pėrzihet politika, mund tė themi se epoka e naftės sapo ka filluar. Aktualisht, bota ka 3 trilionė fuēi nė rezerva nafte. Por edhe nese nuk mund tė zbulojmė burime tė tjera dhe nėse nuk zhvillojmė teknologji tė reja pėr shfrytėzimin nė maksimum tė rezervave tė njohura, ne do tė kishim naftė tė mjaftueshme edhe pėr 56 vjet tė tjera nėse vazhdojmė ritmin e tanishėm tė pėrdorimit tė saj.
Zoti Burnett thotė gjithashtu se zbulimi i teknollogjive tė reja do tė bėnte tė mundur nxjerrjen e naftės nga pika qė mė parė konsideroheshin tepėr tė vėshtira dhe tė kushtueshme. Duke pėrfshirė kėto rezervat, ne do tė kemi naftė pėr 500 vjet tė tjerė.
Natyrisht, mėnyra e vetme pėr ta bėrė shfrytėzimin e kėtyre rezervave tė efketshėm nga pikėpamja financiare, ėshtė rritja e kostos sė naftės sė papėrpunuar. Kjo do ti bėnte edhe teknologjitė e tjera tė energjisė mė tėrheqėse pėr investitorėt dhe konsumatorėt.
Zoti Brunett thekson se kėto aspekte do tė pėrcaktohen nga tregu, por autori Paul Roberts thotė se tregu mund tė ketė nevojė pėr ndihmė. Ai rekomandon mbėshtetjen qeveritare pėr kėrkime nė fushėn e energjisė. Zoti Roberts thotė se roli i qeverisė duhet tė jetė financimi i kėrkimeve dhe pastaj tė lejojė tregun tė pėrcaktojė se cila teknologji ofron alternativėn mė tė mirė.
lexo shkrimin e plotė tek Zėri i Amerikės
| 
