|
Ish presidenti amerikan Ronald Reagan vdiq tė shtunėn, 5 qershor 2004, nė moshėn 93-vjeēare, pasi kishte vuajtur pėr 10 vjet nga sėmundja e alcajmerit.
Ai e filloi karrierėn si komentator radioje pėr sportin. Pas njė karriere nė Hollivud si aktor, z. Reagan iu fut politikės.
Fillimisht ai ishte guvernator i Kalifornisė pėr Republikanėt- nga viti 1966 deri nė vitin 1974. Mė 1980 u zgjodh presidenti i dyzetė i Amerikės nė moshėn 69 vjeēare, duke hyrė nė histori dhe si presidenti qė mori postin nė moshėn mė tė thyer, pasi i shkaktoi disfatė presidentit tė athershėm, Jimmy Carter.
Gjatė tetė vjetėve nė Shtėpinė e Bardhė, ish-presidenti Ronald Reagan u bė i njohur pėr nxitjen e besimit tė amerikanėve nė vetvete. Nė arenėn ndėrkombėtare, politika e tij e jashtme ndihmoi nė ndryshimin e hartės politike tė Evropės.
Brenda vendit, programi i Reagan'it pėrfshinte pėrforcimin e ushtrisė amerikane. Reagan ishte pro-sistemit bėrthamor tė mbrojtjes, tė njohur si Lufta e Yjeve. Ai gėzonte popullaritet tė madh nė Amerikė. Reagan ndermori nje fushatė pėr uljen e taksave, ndėrkohė qė shpenzimet qeveritare ishin tė larta, duke rezultuar nė deficite tė mėdha tė buxhetit federal. Ndryshimet rrėnjėsore nė politikėn e brendshme amerikane i dhanė shtytje biznesit.
Reagan do tė kujtohet kryesisht pėr politikėn e tij tė jashtme. Ai u pėrball me Bashkimin Sovjetik pas pushtimit tė Afganistanit dhe shtypjes sė lėvizjes sindikaliste Solidarnost nė Poloni. Shumė evropianė i njohin atij meritėn pėr pėrshpejtimin e shėmbjes sė Bashkimit Sovjetit dhe shteteve tė tij satelite qė filloi menjėherė pasi Reagan pėrfundoi mandatin e tij tė dytė nė vitin 1989. Por para asaj kohe, Reagan dhe udhėheqėsi sovjetik, Mihail Gorbaēov kishin arritur traktatin e parė amerikano-sovjetik pėr tė pakėsuar arsenalet e armėve bėrthamore tė tė dy vendeve.
Nė mėnyrė kontraverse, ai mbėshteti guerilėt anti-komunistė nė Nikaragua.
Reagan u plagos nė mars tė vitit 1981, gjatė njė pėrpjekjeje pėr atentat, por mbijetoi.
Burimet: BBC, Zėri i Amerikės
| 
