 Mė 6 qershor 1944 rreth 160.000 ushtarė nėn urdhėrat e gjeneralit Eizenhover dhe tė mbėshtetur nga njėsi tė fuqishme tė aviacionit trupat aleate nė mėngjes herėt nisėn zbarkimin nė plazhet e Normandisė, nė brigjet veriore tė Francės, duke thyer rezistencėn e ushtrisė gjermane, Verhmahtit, dhe duke i hapur rrugėn fitores ndaj Gjermanisė.
Zbarkimi i forcave aleate nė Normandi ishte operacioni mė i madh nė historinė ushtarake, njė operacion qė nisi me njė manovėr. Aleatėt bėnė c“mos qė ta bindin Vermahtin, se destiancioni i ndėrhyrjes ishte zona verilindore nė Calais. Truku i befasisė qe i sukseshėm, udhėheqja gjermane as qė e priste zbarkimin nė Normandi. Ushtarakėt drejtues ndodheshin nė vende argėtimi si Parisi apo zonat turistike nė Gjermani, nė kohėn qė nisi invazioni.
Njė ushtri gjigande e ndėrhyrjes e pėrbėrė nga britanikė, amerikanė, kanadezė, francezė, polakė, cekė, belgė, holandezė e norvegjezė ish mbledhur nė Jug tė Anglisė, tonelata me materiale lufte ishin vėnė nė dispozicion, ishin prodhuar blloqe gjigande betoni pėr krijimin e porteve artificiale pėr furnizimet.
Fillimisht u bombarduan plazhet e Normandisė, ndėrkohė qė nė thellėsi tė vendit zbrisnin mijėra parashutistė, njė armatė prej mbi 1.000 anijesh luftarake dhe mėse 4.200 anije zbarkimi po i afrohej brigjeve franceze. Tė pambrojtur ushtarėve tė forcave aleate u duhej tė zbarkonin fillimisht nė det dhe mė pas tė vraponin nėpėr plazhet e hapura drejt vijės sė armikut - vetėm nė njėrėn prej zonave tė murit tė Atklantikut gjetėn vdekjen 4.000 ushtarė. Mijėra avionė dhe tanke u vunė nė lėvizje pėr tė mbėshtetur forcat.
Invazioni i Normandisė pavarėsisht nga numri i madh i viktimave konsideorhet si njė nga aksionet mė tė rėndėsishme, ndoshta si aksioni vendimtar qė shėnoi kthesėn nė Luftėn e Dytė Botėrore, fronti perendimor i konsideruar si pamposhtur i Hitlerit u ca dhe vetėm 11 muaj mė pas Gjermania humbi luftėn.
Lexo shkrimin e plotė tek Valėt Gjermane
|
