Shpella e Pėllumbasit, apo e njohur ndryshe si Shpella e Zezė, ėshtė gjykuar prej studiuesve si njė nga qendrat arkeologjike mė me vlerė nė Shqipėri, pėr shkak tė zbulimeve qė janė bėrė aty. Vetėm nė fazėn e parė tė studimit, janė gjetur 100 fragmente enėsh, tė cilat i takojnė epokave tė ndryshme dhe disa kocka kafshėsh.
Mendohet tė ketė qenė njė nga shtėpitė mė tė hershme tė parardhėsve tanė te periudhes se Neolitti, dmth 10000 vjet mė parė. Nė atė hapėsirė, qė paraprihet nga njė korridor i gjatė, e qė vazhdon me njė "sallon" tė lartė 15-20 metra, ata kanė ndezur zjarr, kanė gatuar e latuar veglat e para tė punės. Kėtė e tregon materiali i bollshėm arkeologjik i gjetur nė fazėn e parė tė gėrmimeve, i cili i pėrket periudhave tė ndryshme tė zhvillimit njerėzor, duke filluar qė nga neoliti, eneoliti, tek periudha e bronzit dhe hekurit.
Shpella e Zezė i pėrket periudhės parahistorike dhe ėshtė njė nga 6 shpellat karstike qė gjenden nė Evropė, duke paraqitur vlera shkencore, arkeologjike, kulturore dhe turistike. Shpella e Zezė ndodhet rreth 2 km nė verilindje tė fshatit Pėllumbas, prej nga ka marrė edhe emrin, nė krah tė majtė tė lumit Erzen dhe 27 km nė juglindje tė Tiranės. E vendosur nė faqen e Malit Pėllumbas, 350 m mbi nivelin e detit, shkėmbinjtė formojnė njė strehė tė madhe dhe tė veēantė, qė zgjatet duke formuar njė tunel 70-80 m. tė gjatė.
Sipas nėndrejtorit tė Institutit tė Arkeologjisė, Myzafer Korkutit, nė ambientin qendror, ku ndodhen edhe degėzime tė shumta, pėrgjatė miliona vjetėsh janė formuar stalaktite dhe stalagmite tė shumėllojshme. Nė fund tė shekullit tė kaluar, Shpella e Pėllumbasit ėshtė pėrmendur nė disa shkrime tė Kostandin Kristoforidhit mbi Tiranėn, tė cilat kanė sjellė dėshmi pėr vendndodhjen e saj... Pėrpjekjet qė janė bėrė pėr zbulimin e saj prej vitit 1968 kishin dėshtuar.
Pėr herė tė parė kjo shpellė ėshtė vizituar nė vitin 1995 nga specialistė tė Shoqatės Didaktike Shkencore Speleologjike Shqiptare, tė cilėt arritėn tė zbulonin shumė dėshmi tė jetės njerzore. Sipas Korkutit, zbulimi i pranisė sė kėtij materiali arkeologjik paraqet vlera tė rėndėsishme pėr vendosjen e raporteve tė sakta mes kulturave tė njohura dhe zbuluara deri mė sot nė vendin tonė. Nė Shpellėn e Zezė janė gjetur edhe fosile, qė sipas pohimit tė Muzeut tė Shkencave tė Natyrės tė Universitetit tė Firences, u pėrkasin arinjve tė shpellave (ursus spelaus), tė cilėt kanė jetuar nė njė periudhė mė tė hershme se 10 mijė vjet mė parė.
Shkėputur nga shkrimi "Shpella e Pėllumbasit me gjurmėt e neolitit" botuar nė gazetėn Shekulli tė datės 14/04/2004
|