Njė raport i Bashkimit Europian mbi Nxehjen Globale (global warming) deri nė vitin 2010 tregon se do tė ballafaqohemi me ndryshime klime nė tėrė Europėn por tė cilat do tė jenė mė tė theksuara nė Jug, ku bėn pjesė edhe Shqipėria.
Temperatura ne vendet e Europės do tė rritet me nga 0.1 deri 0.4 gradė Celsius pėr ēdo dhjetėvjeēar.
Ja si pritet tė ndryshojė klima nė Shqipėri:
Rreth viteve 2020-t rrallė do tė haset ndonjė dimėr i ftohtė dhe pothuajse nuk do tė ketė fare tė tillė rreth viteve 2080-tė.
Deri nė kėtė periudhė pothuajse ēdo verė do tė jetė mė e ngrohtė se vera mė e ngrohtė e njė dhjetėvjeēari tė tanishėm.
Reshje do tė ketė mė pak por pakėsimi nuk do tė jetė nė sasi tė mėdha. (Qė nga viti 1900 reshjet nė Europėn Jugore janė pakėsuar me 20 %). Sidoqoftė uji qė nė Shqipėri edhe tani ėshtė problem do tė pėrbėjė njė problem akoma mė tė madh nė tė ardhmen. Lumenjtė do tė sjellin mė pak ujė. Energjia elektrike nė Shqipėri prodhohet pothuajse e gjitha nėpėrmjet hidrocentraleve qė shfrytėzojnė fuqinė e ujit ēfarė do tė thotė se kjo energji e prodhuar do tė pakėsohet. Por nga ana tjetėr do tė shpenzohet mė pak energji pėr tu ngrohur.
Bimėsia nė shumė vende do tė tėrhiqet duke lėnė prapa shkėmbinj tė zhveshur. Toka do tė jetė mė pak pjellore se tani.
Rreth viteve 2050-tė niveli i detit do tė rritet me nga 13 deri 68 cm. Kjo si pasojė e ndryshimeve qė do tė hasen nė pjesė tė tjera tė rruzullit tokėsor.
Nė pėrgjithėsi pjesa jugore e Europės, sidomos vendet me turizėm tė zhvilluar rrezikojnė ta humbasin kėtė burim ekonomik. Nė vend qė tė duronin temperaturat e larta nė Europėn e Jugut, turistėt do tė parapėlqenin tė vizitonin vendet e Europės veriore.
Do tė mund tė pėrhapen sėmundje si tifo dhe do tė shtohet numri i krijesave tė egra.
Pėrgatiti
Alvin Ekmekēiu
- Mbėshtetur raportin e Bashkimit Europian mbi Nxehjen Globale
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
| 
