Hulumtuesi i natyrės, greku Aristoteles ishte i pari qė qysh para 2 000 vjetėsh mėtonte se Toka jonė nuk ishte njė disk. Ne, nė ditėt tona, ka kohė qė e dimė se jetojmė nė njė rruzull tė madh. Ne udhėtojmė nga njėri cep i botės nė tjetrin pa u shqetėsuar se mos gremisemi nė fundin e botės.
Por Toka nuk ėshtė kaq e rrumbullakėt sa duket.
Edhe sikur tė gjitha malet apo thellėsirat t'i barazonim me sipėrfaqen e Tokės, pėrsėri Toka nuk do ta kishte aspak formėn e pėrsosur tė njė sfere. Mbėshtjella tokėsore paraqet tė futura dhe gunga tė cilat janė krijuar nga shpėrndarja jo e njėtrajtshme e forcės sė rėndesės nė sipėrfaqen e Tokės duke ndikuar edhe nė rrotullimin e Tokės rreth vetes si dhe nė baticat e zbaticat.
Pėr tė pėrcaktuar formėn e saktė tė Tokės, u dėrgua nė vitin 2002 njė dyshe satelitėsh tė misionit "Grace" ( Grejs = Nur). Nga tė dhėnat e nxjerrura, hulumtuesit pėrllogaritėn shpėrndarjen e forcės sė rėndesės nė planetin tonė dhe zbuluan diēka shtangėse:
Shmangia pėrmes ndryshimit tė forcės sė rėndesės arrin nė thellėsi apo lartėsi deri 200 metra.
Pamja paraqet formėn prej patate tė Tokės dhe dyshja e satelitėve duke bėrė matjen e saj (DLR)
|
E parė nga hapėsira kozmike Toka ngjan megjithatė si njė top, kjo pasiqė nė krahasim me madhėsinė e planetit tonė tė futurat dhe gungat nuk bijnė nė sy.
Pėrveē kėsaj krijohen disa forca madhore pėrmes rrotullimin tė Tokės; forca qendėrikėse, tė cilat sidomos nė ekuator veprojnė nė drejtim tė kundėrt me forcėn e rėndesės. Topi tokėsor u epet nė pjesėn mė tė madhe kėtyre forcave duke u mufatur. Nė kėtė mėnyrė rrezja e Tokės zgjerohet me deri nė 21 kilometra.
Vende ku forca e rėndesės ėshtė mė e ulėt janė: pllaka kontinentale lindore e Kanadasė, rrafshnalta e Tibetit dhe fundari i thellėsisė detare midis Indisė dhe Australisė Perėndimore.
Njė njeri qė diku tjetėr do tė peshonte njėqind kilogram, do tė ishte 6 gram mė i lehtė nė vendet e sipėrpėrmendura. Nė trevat ku forca e rėndesės ėshtė mė e lartė - Azia Juglindore, bregu i oqeanit Paqėsor nė Amerikėn e Jugut dhe vargmali nė mesin e oqeanit Atlantiko-Verior - pesha e trupit ėshtė rreth 6 gram mė e lartė.
Edhe Hėna ushtron njė ndikim tė madh mbi Tokėn. Ky shkakton baticat dhe zbaticat nė bregdete. Por edhe nė stere mund tė shkaktojė forca tėrheqėse e Hėnės njė ngritje deri nė 40 centimetra.
Pėrgatiti :
Alvin Ekmekēiu
Burimet:
"Die Beulen der Erde", Frankfurter Allgemeine Zeitung, 30.07.2003, Nr. 174 / Faqa 2
"Ist die Erde wirklich rund?", Welt der Wunder, 22.02.2004
Vė re! Ky shkrim nuk lejohet tė kopjohet dhe tė pėrdoret pėr qėllime komerciale (fitimprurėse). Mbi lejet e pėrdorimit tė shkrimeve tė © Rruzull.net lexo kėtu.
|