Shumė nga viruset qė prekin njerėzit, si HIV-i qė shkakton Sidėn, Ebola, lia e majmunit dhe SARS-i mendohet qė fillimisht tė kenė prekur kafshėt.Tė paktėn 800 vetė kanė vdekur si pasojė e SARS-it. Besohet se njė lloj kafshe qė jeton nė Kinėn jugore, ia transmetoi virusin njerėzve.
Lia e majmunit ishte hasur nė fillim tek njė lloj brejtėsi nga Shtetet e Bashkuara. Kėto brejtės besohet ta kenė marrė virusin nga njė lloj miu i madh i Gambias, i importuar nga njė tregėtar kafshėsh shtėpiake.
Shkencėtarėt po debatojnė nėse raste tė tilla janė bėrė mė tė shpeshta, apo thjesht se po zbulohen mė shpesh.
Doktor Anthony Fauci drejton kėrkimet pėr sėmundjet infektive nė Institutet Kombėtare tė Shėndetit nė Shtetet e Bashkuara.
Teknologjia qė po arrin tė krahasojė viruset qė ndeshen tek kafshėt dhe tė shikojė se si ndryshon pėrbėrja e tyre molekulare me ato qė hasen tek njerėzit, na ka dhėnė mundėsinė qė tė dokumentojmė atė qė e quajmė kapėrcimin nga njėra specie nė tjetrėn. Teknologjia e para 100 vjetėve nuk e lejonte njė gjė tė tillė.
Por para 100 vjetėsh, nuk kishte aeroplanė qė tė ēonin njerėzit, kafshėt dhe insektet nė vende ekzotike. Tani njė sėmundje ngjitėse mund ta pėrshkojė globin nė njė ditė.
Doktoreshė Diane Griffin e Fakultetit tė Mjekėsisė nė Universitetin John Hopkins thotė se tani jemi mė tė ekspozuar ndaj virusit.
Para 100 vjetėsh, numri i njerėzve nė planet ishte mė i vogėl dhe askush nuk e kishte dėgjuar shprehjen ngrohje globale. Ndėrsa toka ngrohet gjithnjė e mė shumė, insektet, mikrobet dhe qeniet e tjera tė gjalla nga zona me klimė tė ngrohtė pėrhapen mė shumė duke mbartur viruse qė mund tė infektojnė gjallesat qė gjendeshin atje mė parė.
Organizata Botėrore e Shėndetėsisė po ngre njė sistem mbikqyrjeje globale pėr tu kundėrpėrgjigjur ndaj viruseve tė reja.
Kjo i ndihmoi zyrtarėt e shėndetėsisė qė ta pakėsojnė shumė ndjeshėm pėrhapjen e SARS-it, sipas doktor David Brandling-Bennet tė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė.
Nė sistemin e mbikqyrjes globale bėjnė pjesė rrjete epidemiologjėsh qė mbledhin informacion, laboratore pėr tė identifikuar viruset dhe mjekė pėr tė kuruar pacientė.
Doktor Bennett thotė se Kina jugore dhe tropiku i Afrikės nuk janė vendet e vetme qė ngjallin shqetėsim.
Ndėrsa popullsia rritet dhe zonat urbane kanė probleme higjenike, mbeturinat mund tė krijojnė kushtet pėr disa viruse qė mund tė infektojnė brejtėsit, ose insektet qė pastaj mund tė infektojnė njerėzit. Doktor Bennett thotė se ka shanse qė kjo tė bėhet njė dukuri mė e shpeshtė.
Pse? Sepse po jetojmė nė njė planet mė tė populluar, ka gjithnjė e mė shumė vende ku njerėzit dhe kafshėt jetojnė bashkė, jo vetėm nė Kinėn Jugore, por edhe nė lagjet e papastra nė qytete tė gjithė botės, kėshtuqė shanset pėr pėrhapjen e agjentėve tė rinj nga kafshėt tek njerėzit dhe mes njerėzve vetė do tė rriten.
Por doktor Griffin thotė se jo tė gjitha viruset e reja do tė kenė forcė tė madhe infektuese.
Ajo qė nuk dimė plotėsisht nė lidhje me SARS-in dhe me linė e majmunit, ėshtė se sa lehtė ato mund tė transmetohen nga njė person nė tjetrin, sepse nė fakt njė gjė e tillė pėrcakton nėse ato kthehen nė njė problem tė jashtėzakonshėm, apo diēka qė mund tė frenohet.
Lexo shkrimin e plote tek Zeri i Amerikes
Pėrmblodhi: Alvin Ekmekēiu
|