Astronomi: Gjithėsia ėshtė e sheshtė
Data e botimit: E shtunė , 29 prill 2000
Lėnda: Gjithėsia
|
Albert Einstein kishte sygjeruar qė Gjithėsia mund tė ishte e pėrkulur. Profesori im i Filozofisė dhe njėkohėsisht njė ndėr filozofėt mė tė dėgjuar nė Suedi mendonte se ajo ishte e rrumbullakėt. Se Sistemi Ynė Planetar, nuk bėnte gjė tjetėr veē se rrotullohej pėrqark njė bėrthame tė Gjithėsisė dhe qė nė periudha tė caktuara kohe do tė kthehej nė tė njėjtėn pikė.
Si ai kanė menduar deri mė sot edhe shumė kozmologė. Teori tė tjera thonin se Gjithėsia ishte hiperbolike apo e hapur (ku rrezet paralele tė dritės do tė largoheshin gjithnjė e mė tepėr nga njėra-tjetra).
Por studiuesit qė mė anė tė njė teleskopi brenda njė ballone studiuan nga Antarktika rrezatimin e mikrovalėve kozmike qė kanė lindur nė fazat e para tė krijimit tė Gjithėsisė dhe bėnė njė hartė tė tyre arritėn nė pėrfundimin se Gjithėsia ėshtė e sheshtė. Ēfarė do tė thotė se rrezja e dritės e lėshuar nga njė pikė nė njė drejtim nuk do tė takohej me rrezen e dritės tė lėshuar po nga e njėjta pikė nė drejtimin e kundėrt tė tė parės si ēfarė do tė ishte e mundur nė rastin nėse Gjithėsia do tė ishte e rrumbullakėt (ose nėse dy persona do tė niseshin nga e njėjta pikė pėr nė drejtime tė kundėrta e tė pėrshkonin trajektoren e ekuatorit nė Tokė, kėta do tė takoheshin mė nė fund nė njė pikė, ndonėse kishin shkuar nė drejtime krejt tė kundėrta).
Meqė Gjithėsia tashmė del tė jetė e sheshtė atėherė nė tė mund tė pėrdoren ligjet e gjeometrisė tė Euklidit ku midis tė tjerash thuhet se vijat e drejta mund tė zgjaten pafundėsisht.
Pra nėse lėshohen dy rreze paralele drite nė Gjithėsi ato do tė vazhdojnė tė mbeten paralele deri nė pafundėsi.
Menjėherė pas Bumit tė Madh (Big Bang), Gjithėsia ishte njė pėrzerje e ngjeshur qė vlonte ku lėnda ishte e pėrzierė me rrezatimin. Por erdhi njė kohė, aty rreth 300 000 vjet pas Shpėrthimit Zanafillės kur lėnda u nda nga rrezatimi. Lėnda bėri tė mundur krijimin e yjeve dhe galaksive. Ndėrsa rrezatimi vetėm u shpėrnda nėpėr hapėsirė - nė tė cilėn gjendet akoma. Duke studiuar kėtė rrezatim mund tė kuptohet se si ėshtė shpėrndarė lėnda nė krjimet e Gjithėsisė, si mund tė jenė krijuar yjet dhe galaksitė, me sa herė po zgjerohet Gjithėsia, cila ėshtė mosha e saj dhe drejt ēfarė po shkon ajo.
Njė nga pėrfundimet e tjera nė cilin arritėn studiuesit me eksperimentin e mėsipėrm ishte edhe ai qė Gjithėsia do tė vazhdojė tė zgjerohet pafundėsisht dhe jo tė mblidhet e tė shkaktohet njė pėrplasje e fuqishme, si ē“tregonte njė teori tjetėr.
Pėrgatiti Alvin Ekmekēiu - Mbėshtetur tek materialet e marra nga Nature
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
|
|
| |
| Vlerėso shkrimin | Nota mesatare: 3.47
Votues: 17
| |
|
