Profesor Harald Runblom ėshtė drejtuesi i Qendrės pėr Shumėkombėsi nė Uppsala tė Suedisė ku studiohet mbi asgjėsimin e popujve dhe gjenocidin. Ai thotė se njerėzit e zakonshėm nėn rrethana tė caktuara mund tė kthehen nė vrasės.
Njė shembull tė tillė e ka dhėnė studiuesi amerikan Christopher R Bowning i cili dėshmonte sesi njerėz tė zakonshėm nė Hamburgun e kohės sė nazistėve ktheheshin nė xhelatė.
Natyrisht qė ka tė bėjė shumė edhe rrethana nė tė cilėn njeriu ndodhet si dhe zgjedhja vetjake e individit pėr tė marrė pjesė nė mizorinė. Disa prej nesh do tė ndikoheshin lehtė dhe pėrdornin terrorin.
Gjenocidėsi ka bėrė shkollėn e luftės mbi terrorin. Ai ėshtė mėsuar hap pas hapi me mizorinė dhe ėshtė bėrė i verbėr.
Vendimtar mbi se si ne do tė vepronim nė kohė luftė ėshtė grupi. Ne nuk do t“i bindeshim kurrė njė urdhėri qė tė vetėm tė ekzekutonim dikė nė rrugė. Por kur shokėt e armėve e kanė bėrė kėtė pėr njė kohė tė gjatė, atėherė ėshtė e vėshtirė qė tė arrish tė mos tė bėsh tė njėjtėn gjė si ata.
Serbi Krstic ishte vendimmarrės mbi ekzekutimin e 8 000 boshnjakėve nė Srebrenicė
|
- Pjesa mė e madhe veprojnė ashtu si ē“vepron edhe grupi. Ne jemi qenie shoqėrore qė jemi tė varur nga njėri-tjetri, thotė tropologia e luftės Ivana Macek e cila heton mbi se si lufta i ndryshoi njerėzit nė Sarajevėn e 1994-trės.
Atėherė do tė lindte pyetja se nėse fajtore qė njerėzit bėhen gjenocidės ėshtė lufta atėherė pėrse i vėmė kėta pėrpara pėrgjegjėsisė ?
Runblom thotė se vendimmarrėsit e shkallės sė lartė nė luftė duhet t“u pėrmbahen ligjeve tė luftės. Ata nuk munden t“u shmangen kurrė pėrgjegjėsisė.
- Sa mė tepėr fuqi tė ketė dikush, aq mė tė lartė e ka shkallėn e pėrgjegjėsisė. Nėse unė jam mė i fortė se ti, dhe ne pėrleshemi, atėherė unė kam pėrgjegjėsi mė tė madhe nė atė qė ndodh, thotė Macek.
Pėrgatiti
Alvin Ekmekēiu
Burimi: Expressen
|