Udhėtarėt zgjedhin nė meny se ku do tė shkojnė dhe taksia pa shofer zgjedh rrugėn mė tė shkurtėr pėr atje. Kėto kabina gjenden tashmė nė SHBA, duke pėrbėrė tė vetmin rrjet taksishė qė ecin nė tragė nė botė.
Idea mbi tragėtaksinė lindi nė vitet 50-tė nė SHBA. Nė vitet 70-tė u bėnė prova paraprake nė SHBA, Japoni dhe Gjermaninė Perėndimore.
Firma amerikane e prodhimit tė armėve Raytheon (Rejthion) ka arritur tė ngrejė njė sistem tė tillė tė quajtur PRT 2000 nė Ēikago (Chicago). PRT qėndron pėr Personal Rapid Transit dhe do tė thotė Transportim i Shpejtė Personal.
Tragėtaksia ėshtė njė sistem kolektiv pėr udhėtime individuale. Kėto automjete janė tė krijuara pėr tė mbajtur deri nė katėr vetė, dhe ai qė don tė udhėtojė me njė tė tillė shtyp njė sustė pėr tė thėrritur taksinė. Pastaj zgjedh se ku do shkojė dhe tragėtaksia e gjen vetė rrugėn mė tė shkurtėr, pėrmes njė rrjeti tragėsh tė pėrbėrė nga shtigje qė ndodhen disa metra mbi tokė.
Ky sistem do tė shkonte mė sė miri pėr zonat tepėr tė populluara. Dhe nuk ėshtė trillim shkencor por krejt i mundshėm pėr t'u zbatuar
Ndonėse janė kryer shumė orvajtje pėr tė vėnė nė jetė tragėtaksinė, i vetmi sistem komercial qė ėshtė arritur tė ngrihet nė botė ndodhet nė SHBA.
Edhe nė Stokholm tė Suedisė do tė fillohet tė eksperimentohet sė shpejti me njė sistem tė tillė taksishė nė tetė zona tė qytetit.
Tragėtaksia ėshtė e shtrenjtė pėr ta ndėrtuar por e lirė pėr ta ngarė pasi nuk ka nevojė pėr shoferė qė do tė kėrkonin njė rrogė. Mendohet se sistemi i tragėtaksisė ėshtė mė i leverdisshme se hekurudha e posaēme pėr trenin me shpejtėsi tė madhe. Pėr mė tepėr nuk ndot as mjedisin.
Fluturudha
Njė lloj tragėtaksie ėshtė edhe e ashtuquajtura Flyway, Fluturudhė. Kėtu automjeti ecėn nėn trarė tė hollė.
Ka dy lloje tė tillė automjeti; njėri qė ėshtė dhe mė i vogėl dhe qė ka njė gjėrėsi tė rehatshme pėr njė person dhe gjatėsi tė vogėl, duke ulur kėshtu nė pėrgjithėsi ēmimin e prodhimit.
Mund tė ketė edhe 2 ose 3 vende pėr tu ulur. Kėto lloj automjetesh janė paraparė nė rradhė tė parė pėr udhėtime pėr nė punė sidomos gjatė mėsymjeve tė mėngjesit apo tė mbrėmjes. Sot ka vetėm njė person nė 75 % tė automjetėve qė ecin nėpėr rrugė, 2 persona nė 20 % dhe 3 persona apo mė tepėr nė 5 % qė mbetet. Kėshtu mėsymjet e trafikut nė mėngjes apo nė mbrėmje shkaktojnė shpesh rradhė tė gjata automjetesh, ndotje tė mjedisit dhe kohė tė gjata udhėtimi.
Lloji tjetėr i automjeteve qė ecin nėn trarė ka njė gjėrėsi pėr dy persona, dhe mund tė ketė 4, 6 apo 8 vende qė mund tė ngrihen sipėr, tė rrotullohen apo tė zhvendosen. Kėto janė tė parapara para sė gjithash pėr udhėtime tė njė grupi njerėzish gjatė mbrėmjes dhe kohės sė lirė, ekskursioneve gjatė ditės, apo udhėtimeve me tesha (si ushqime, ēanta, karroca fėmijėsh, karrige me rrota, biēikleta etj.). Nė kėto automjete vendet mund tė zhvendosen, qoftė pėr tė krijuar mė tepėr hapėsirė, apo qoftė pėr tė lidhur teshat midis vendeve qė tė mos dėmtohet kush nė rast ndalesash tė papritura. Edhe kėto lloj automjetesh kanė njė prerje tėrthore dhe peshė tė vogėl.
Pėrgatiti :
Alvin Ekmekēiu
Burimi: suedezet Aftonbladet, Swedetrack,
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
|