Pėrplasjet e asteroideve nė Marsin e hershėm kanė ēuar drejt periudhash tė shkurtra me klimė tė ngrohtė dhe tė lagėsht kur rrebeshet gdhendėn rrjetin e lashtė tė luginave tė kėtij planeti.
Ēdo 10 apo 20 milionė vjet pėrplasen mbi Mars asteroidė tė gjatėsive 100 apo 200 kilometra.
Luginat e Marsit u formuan nė kohėn, e ashtuquajtur, bombardimit tė rėndė tė vonshėm tė Marsit nga asteroidet, rreth 4 miliardė vjet mė parė.
Pėrplasjet duhet tė kenė shkrirė akullin e gjendur nėn sipėrfaqe duke hedhur avuj uji nė atmosferė dhe duke sjellur krijimin e lumenjve, rrėkeve apo shkarjeve tė tokės pėrgjatė tėrė planetit, kjo sipas njė studimi mė tė ri tė njė grupi studiuesish tė Universitetit tė Colorado's nė SHBA tė udhėhequr nga Teresa Segura. Pėr kėtė studimi u shfrytėzuan fotografitė dhe njė model kompjuterik i planetit.
Uji nėn sipėrfaqen e Marsit duhet tė jetė shkrirė nga energjia e pėrplasjeve duke krijuar lumenj lymi ndėrsa avulli i ujit nė atmosferė duhet tė ketė rėnė nė tokė si shi.
Periudha kur uji ishte i rrjedhshėm dhe planeti ishte i ngrohtė nuk mund tė ketė zgjatur mė tepėr se disa vjet apo dhjetėvjeēarė, duke ia bėrė kėshtu tė vėshtirė organizmave tė zėnė rrėnjė.
Pėrgatiti :
Alvin Ekmekēiu
Burimi: revista Science, BBC
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
|