Vera e akullit u zbulua nė Frankoni tė Gjermanisė mė 1794. Ajo bėhet nga rrushi i vjelur vonė nė dimėr kokrrat e tė cilit shtypen ndėrkohė qė janė tė ngrira. Nė anglisht quhet Ice Wine dhe nė gjermanisht quhet Eiswein. Vetėm tre lloje Evropiane (Vinifera) tė rrushit dhe lloji Vidal mund tė pėrdoren pėr kėtė qėllim. Megjithatė, ajo zakonisht bėhet nga rrushi i llojit Risling dhe Vidal.
Llojet Vidal tė rrushit janė shartime ndėrmjet llojeve tė rrushit tė bardhė tė Evropės dhe Amerikės sė Veriut; ky lloj rrushi dallohet pėr lėkurėn e tij tė trashė.
Qė tė bėhet vera e akullit, rrushi ėshtė lėnė nė vreshtė deri sa tė kalojė ngrica e parė. Pastaj ky rrush ėshtė vjelur i ngrirė siē ėshtė nė vreshtė dhe po nė atė gjendje tė ngrirė ėshtė shtypur. Vjelja e njė rrushi tė tillė duhet bėrė herėt, mundėsisht para orės 10:00 tė mėngjesit. Gjatė procesit tė vjeljes dhe shtypjes temperature nuk duhet tė jetė mė e lartė se 8 oC. Tek kjo temperaturė kokrrat e rrushit janė tė ngrira e tė forta si njė gur. Pra, ndėrsa rrushi ėshtė akoma nė gjendjen e tij tė ngrirė, ai shtypet dhe nė fillim del jashtė uji i tij nė formė ciflash akulli. Kėshtu lėngu i rrushit qė del mė pas ėshtė mjaft i trashė e i pėrqėndruar nė acide, sheqerna dhe aromatikė.
Ngrirja e rrushit duhet tė jetė natyrore dhe vjelja e rrushit, qė bėhet me dorė kokėrr-mė-kokėrr, duhet tė fillojė pas 15 Nėntorit; zakonisht kryhet nė Dhjetor dhe Janar. Kėrkesat e tjera pėr tė bėrė verė akulli janė:
a) fillimi grumbullimit tė mushtit bėhet kur mushti ka arritur tė paktėn gradėn 32 oBriks;
b) sheqeri i mushtit duhet tė jetė 125 gram/litėr;
c) fundi i grumbullimit tė mushtit ėshtė kur mushti ka arritur tė paktėn gradėn 35 oBriks;
d) alkoli i verės sė pėrftuar duhet tė jetė vetėm ai i sheqernave natyralė tė rrushit.
Mushti i rrushit lihet tė fermentohet pėr disa javė dhe mė pas lihet nė fuēija tė paktėn pėr disa muaj pėr tu vjetėruar. Shija dhe aroma e verės sė akullit ėshtė shumė e larmishme dhe e pėlqyeshme, ndėrsa pėrqėndrimi alkoliki saj ėshtė rreth 10 %. Krahasuar me verėn e zakonshme, duhen 10 herė mė shumė rrush pėr tė prodhuar tė njėjtėn sasi vere akulli. Vera e akullit hyn tek verėrat e ėmbėlta dhe shėrbehet pas tė ngrėnės.
Grada Briks ėshtė njėsi matėse (e shprehur nė pėrqindje) e pėrqėndrimit tė sheqernave dhe lėndėve tė tjera tė ngurta tė tretshme qė ndodhen nė lėngun e pafermentuar tė rrushit apo frtutave tė tjerė. Domethėnė, 1 oBriks = 1%. Grada Briks matet nėpėrmjet hidrometrit (tė shpikur nga austriaku Adolf Briks mė 1870) qė tregon drejtpėrsėdrejti pėrqindjen e sheqerit nė lėng nė njė temperatureė tė paracaktuar. Nė prodhiminin e verės, pėrqėndrimi i alkoholit nė verėn e pėrfunduar ėshtė e barabartė 0.55 herė pėrqėndrimin e sheqerit (e shprehur nė oBriks) tė lėngut tė pafermentuar tė rrushit.
Pėrgatiti pėr Rruzullin:
Inxh. Saimir Lolja
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
|