Arkeologėt kanė zbuluar vėzhguesin mė tė vjetėr astronomik nė Evropė afėr qytetit Gosek tė shtetit Saksoni-Anhalt nė Gjermaninė Lindore. Diamteri i tij ėshtė 75 m. Ky vend arkeologjik ndodhet 25 km larg pyllit tė fshatit Nebra ku u zbulua tre vjet mė parė njė disk i periudhės sė Bronzit tė Hershėm i zbukuruar nė ar. Arkeologėt mundėn tė pėrcaktojnė datėn e vėzhguesit astronomik nėpėrmjet metodės sė karbonit tė zbatuar tek dy maja shigjetash dhe kockash tė kafshėve tė gjetura brenda unazave tė sipėrpėrmėndura.
Analizat dėftyen qė mosha e vėzhguesit astronomik ėshtė diku midis viteve 5000 p.e.s. and 4800 p.e.s., gjė qė e bėn atė vėzhguesin astronomik mė tė vjetėr nė Evropė. Pra, ky vėzhgues astronomik ėshtė 7000 vjeēar dhe me kėtė moshė para daton vendin arkeologjik nė Britani tė njohur me emrin Rrethi i Gurėve (Stonehedge, 2000 p.e.s.).
Arkeologėve iu tėrhoq vėmendja pėr herė tė parė mė 1992 kur fotografitė nga ajri tregonin rregullsira gjeometrike tė kodrinave nė atė zonė. Megjithatė, gėrmimėt filluan vetėm vitin e kaluar. Vendi arkeologjik nė Gosek dallon qartė nga 180 vendet e tjera tė ngjashme parahistorike tė shpėrndara nėpėr Evropė.
Rikonstruim i vėzhguesit astronomik nė Goseck
|
Zakonisht, katėr porta tė ēojnė nė ambjente rrethorė tek vendet e tjera, porse nė Gosek ndodhen vetėm tre porta tė atilla. Astrofizikanti Shloser i Universitetit tė Ryhrit nė Bohum pranon se vendi arkeologjik i zbuluar ka qenė ndėrtuar pėr tė vezhguar ndodhitė astronomike tė tilla si lėvizjet ė Diellit, Hėnės, yjeve dhe pėr tė ndjekur kohėn. Portat jugore shėnojnė lindjen dhe perėndimin e Diellit nė ditėt mė tė gjata verore dhe mė tė shkurtra dimrore, duke i mundėsuar kėshtu Evropianėt e hershėm tė pėrcaktojnė me saktėsi drejtimin e Diellit ndėrkohė qė ai zhvendoset nė qiell.
Vendodhja, drejtimi i saj, shėnimi i ditėve mė tė gjata verore dhe mė tė shkurtra dimrore tregojnė ngjashmėri me diskun e famshėm nė botė Nebra i krijuar 2400 vjet mė vonė. Disku Nebra e ka diametrin 32 cm dhe u gjet nė pyjet e rajonit Nebra, 25 km larg Gesekut, dhe gjykohet si pėrfaqėsimi material mė i vjetėr i kozmosit. Shkencėtari Shloser beson se formacionet mbi disk kanė qenė mbėshtetur nė vėzhgimet e mėparshme astronomike tė bėra nė Gosek.
Ambjenti me mure i Gosekut pėrbėhet gjithashtu nga njė formacion i pazakontė unazash njėqėndrore tė gardheve drunore me lartėsinė e njeriut. Pėr shkak se unazat dhe portat nė rrathėt e brendshėm bėhen mė tė ngushta sa me shume i afrohesh qendrės, arkeologėt mendojnė qė vetėm pak njerėz lejoheshin tė futeshin nė unazėn mė tė vogėl. Arkeologėt kanė gjetur mjaft dėshmi qė provojnė qė Goseku ishte njė vend ku nderoheshin kultet parahistorike. Rregullimi i kockave njerėzore, pėr shembull, nuk i pėrket njė vendvarrimi dhe shenjat e prerjeve mbi kocka tregojnė qė kurbane njerėzore kanė qenė zbatuar tek ai vend. Ky vend arkeologjik gjykohet tė jetė vendi mė i vjetėr i shenjtė i zbuluar nė Evropėn qėndrore.
Pėrgatiti pėr Rruzullin:
inxh. Saimir Lolja
Burimi: Frankfurter Algemeine, Gjermani, David Heidi Sylvester, 22 Gusht 2003
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
|