Nuk ėshtė shumė mė i madh nga njė disk i njė videoje digjitale DVD, por ka njė hapėsirė ruajtje prej 60 DVD-sh (200 filmash ne kualitetin e DVD-se), 1500 disqesh tė ngjeshur (CD) dhe ka vend pėr 800 kopje filmash nė VHS.
Diskut tė ngjitur (harddisc) tė kompjutareva do tu jepej njė formė dhe
teknikė krejt e re qė do tė bėnte njė kuti e ketij disku tė kishte aftėsinė
ruajtese prej 100 000 Gigabyte.
Kjo nė sajė tė zbulimit tė njė elementi tepėr tė ndjeshėm ndaj dritės i
cili lexohet me anėn e dy rrezeve lazer tė lėshuara nga dy drejtime tė
ndryshme duke formuar kėshtu njė figurė tredimensionale tė dhėnash. Poashtu
si tek kartat, apo kartolinat holografike, krijohen perspektiva tė shumta.
Tė dhėnat nuk lexohen nė siperfaqe si bėhet nė ruajtėsit e sotėm tė tyre
por nė vėllim.
Duke ndryshuar kėndi i lėshimit tė rrezes lazer mbi elementin e ndjeshėm
ndaj dritės lexohet njė faqe tjetėr tė dhėnash. Ėshtė arritur tė ruhen 10
000 faqe, secila me nga 1 megabite tė dhėna, nė njė kristal me pėrmasat e njė
kubi sheqeri. Meqėnėse nuk ka veprime mekanike pėr tė arritur tek
informacioni, por cdo faqe mund tė arrihet nė mėnyrė simultane, tė dhėnat e
ruajtura nė mėnyrė holografike mund tė lexohen shumė shpejtė - deri tani
ėshtė arritur nė shpejtėsinė prej njė biljon bits pėr sekondė.
Ky ruajtes te dhenash do te dale ne shitje rreth vitit 2005.
Mendohet se do tė zėvendėsojė teknikėn 100 vjeēare tė pėrdorur nė
Hollywood, rulin 35 milimetėrsh.
Pėrgatiti
Alvin Ekmekēiu
- Bazuar nė materialet e IBM-sė
|
