Kėrko     

 Bėhu anėtarTreguesi | Fjalor Gjermanisht-Shqip | Enciklopedia | Kuvendi | Kėndi yt  

Nė brendėsi tė Rruzull.net:


[ Atdheu nė shifra ]

·Naftėsjellės nga Rusia nė Shqipėri
·Nacionalizmi shqiptar, mė i dobėt se i fqinjėve
·Shpirti i turmės dhe askushmėrisė
·Bashkėjetesė ndėrfetare nė Shqipėri
·Me Kyoto'n Shqipėria pėrfiton projekte energjitike
·Baste futbolli, nė modė nė Shqipėri
·Shqiptarėt mė pak optimistė pėr hyrjen nė Europė
·Politikanė egoistė pengojnė zhvillimin e Shqipėrisė
·Shqipėria, vend pjesėrisht i lirė

Treguesi

Fjalorėt e Rruzullit
 Enciklopedia e Rruzullit
 Gjermanisht-Shqip
 Fjalor etimologjik
Astronomi/Fizikė
 Gjithėsia
 Fizikė
 Dimensione shtesė
 Mė shpejtė se drita
 Sistemi Diellor
 Toka
 Hėna
 Marsi
· Jashtėtokėsor
· Astrologji
Mjekėsi
 Ndihma e shpejtė
 Sėmundje
 Sėm. ngjitėse
 Alergjitė
 Drogat
 Farmaceutikė
 Pyet mjekun (mbyllur)
· Mikroorganizmat
 Trupi i njeriut
 Organet e trupit
 Zemra
 Transplantime
 Mbipeshė
 Hormone
 Rėnia e flokėve
· Dhėmbėt
· Gjumi
· Shqisa
 Bioinxhinieri
 Gjenetikė
Shoqėri
 Njerėzit e hershėm
 Evolucioni i njeriut
 Evolucioni seksual
 Mbi seksin
 Pjellshmėri
 Krijimi i njeriut
 Foshnje
 Gra
 Meshkuj
 Gjinitė
 Familja
 Psikologji
 Vetėdija
 Truri
 Kujtesa
 Gėnjeshtrat
 Mėrzia
 Sociologji
 Drejtėsi
 Politikė
 Spiunazh
 Fe
 Besėtytni
Qytetėrime
· Arkeologji
 Arkitekturė e Lashtė
 Arkitekturė Moderne
 Kulturė
 Art
 Popuj/Gjuhė
 Shqipja
 Hist. e Shqipėrisė
 Atdheu nė shifra
 Histori
 Ushtri
 Terrorizmi
Natyra
 Krijimi i jetės
 Kimi
 Diamanti
 Evolucioni biologjik
 Paleontologji
 Kafshė
· Liqene shqiptare
· Klima
· Matematikė
Teknologji
 Telekomunikim
 Kompjuter
 Internet
 Fluturim
 Leonardo Da Vinci

Tė dhėna
 Dėrgo njė shkrim
 A mund tė shkruaj ?
 Mbi Rruzull.net
 Tregoja dikujt
 Merr titujt e Rruzullit
 Arkivi
 Lėndėt
 Kuvendi
 Pyetėsorė
 Top 10
 Kėrko
· Lidhje
· Kėndi Yt
 Pėrshtypjet
 Na shkruaj
 Numėruesi

Kush ėshtė brenda?!
Tani janė, 63 vizitorė dhe 0 anėtar(ė) nė linjė.


Voto pėr Rruzull.net




  
Shėndeti: Rrezitja: jetėsore dhe e rrezikshme
Data e botimit: E enjte , 16 gusht 2001
Lėnda: Sėmundje
SėmundjeKanceri i lėkurės

Nga tė gjitha llojet e kancerit qė diagnostikohen pėr ēdo vit, njė e treta ėshtė kancer lėkure. Ky lloj kanceri kap kryesisht njerėzit midis moshave 40 dhe 60 vjeē. Por tė rinjtė kapen nga kancer lėkure tė llojit mė tė keq.
Grave u bėhet mė shpesh kancer lėkure nė fytyrė, nė krahė dhe kėmbė. Meshkujve u bėhet mė shpesh tumor nė fyt, kokė dhe nofull.

90 % e kancerit nė lėkurė ka lidhje me rrezet ultravioletė tė diellit.

Nishanet e zakonshme:
  • Kanė formė tė rregullt
  • Kufizohen nė mėnyrė tė njėjtė nga tė gjitha anėt me lėkurėn
  • Janė njė ose dyngjyrėshe tė cilat janė shpėrndarė nė mėnyrė tė rregullt
  • Janė mė tė vogla se 5 mm nė diametėr
  • Rriten me rritjen e njeriut e pastaj mbeten tė pandryshueshme

  • Por rrezet e diellit nuk janė vetėm tė kėqia: ato janė njėkohėsisht njė kusht i rėndėsishėm pėr qenien e jetės nė tokė si dhe kanė shumė ndikime shėndetsjellėse.
    - Ne ndjehemi fizikisht dhe psiqikisht mė mirė kur shndrin dhe ėshtė ngrohtė, thotė kryemjeku Henrik Ullen, i njėsisė parandaluese tė kancerit nė Stokholm tė Suedisė.
    Dielli ndihmon gjithashtu trupin pėr tė prodhuar vitaminėn D, e cila nevojitet pėr tė ndėrtuar skeletin. Vitamina D ndihmon trupin tė marrė gėlqere nga zorra.

    Kėshtu qė natyrisht njeriu duhet tė dalė e tė marrė rreze dielli gjatė verės. Por kjo duhet bėrė ashtu si duhet.



    Nishanet e kėqia (maligna melanom)
  • Kanė formė dhe trashėsi tė ērregullt
  • Kufizohen nė mėnyrė jo tė njėjtė nga tė gjitha anėt me lėkurėn
  • Janė shumėngjyrėshe, kafe tė errėt, tė zeza por edhe tė bardha e me nuanca tė kuqe
  • Njolla ėshtė mė e madhe se 5 mm nė diametėr
  • Mund tė rriten pėrnjėherėsh
  • Mund tė tė krruhen, tė gjakosen apo edhe tė bijnė pas njėfarė kohe.
  • Mund tė ngrihen duke marrė ngjyrė tė kaftė tė errėt, blu nė tė zezė apo qoftė edhe duke ruajtur vetė ngjyrėn e lėkurės
  • Nishani i keq mund tė dalė edhe nė njė vend ku mė pėrpara nuk ka pasur ndonjė nishan

  • Nishanet e mira dhe tė kėqia

    Ata qė heqin mė keq se tė tjerėt nga rrezet e diellit janė personat me lėkurė tepėr tė bardhė dhe me shumė prenka dhe nishane
    Kujdes duhet tė bėjnė nė mėnyrė tė veēantė ata njerėz qė shohin ndryshime tek nishanet e tyre tė trupit, tė cilat janė tė formės 'nevi dysplastike' qė janė nishane mė tė mėdha se pesė milimetra, kanė disa shtresa ngjyrash dhe janė tė parregullta nė formė. Nevia dysplastike mund tė jetė ndonjėherė shkalla e parė e krijimit tė kancerit. Njerėzit me kėtė lloj njolle nė trup bėjnė mirė t“u shmangen rrezeve tė diellit, por mund tė shkojnė nė plazh pėr tė notuar.

    Qė tė kesh me dhjetra nishane nė trup nuk ėshtė ndonjė gjė e jashtzakonshme, por nėse kėto ndryshojnė me kohėn nė ndonjė farė mėnyre atėherė do tė ishte mirė tė kėshilloheshin sa mė shpejt me mjekun. 80 % e pacientėve mund tė shėrohen.

    Mbrotja nga rrezet kėqia tė diellit

    Pėr tu mbrojtur nga rrezet e kėqia tė diellit duhet pėrdorur krem me filter mbrojtės ndaj diellit. Njė krem mbrojtės ndaj diellit duhet tė mbrojė qoftė nga rrezet ultravioletė A poashtu edhe ato B si dhe duhet t“i qėndrojė ujit. Kėshtu nuk ka shumė rėndėsi se cila markė kremi zgjidhet. Njė krem mė i shtrenjtė nuk do tė thotė se ėshtė mė cilėsor.
    Nuk ėshtė e lehtė tė zgjedhėsh kremin si dhe faktorin e duhur mbrojtės ndaj diellit pasi kėto ndryshojnė nga njeriu nė njeri, duke u varur nga pigmenti mbrojtės melanin qė ndodhet nė lėkurė. Pėrpara se lėkura tė mėsohet me diellin, ajo ka nevojė pėr njė faktor tė lartė mbrojtės ndaj tij, ndėrsa nga fundi i verės mund tė zgjidhet njė faktor mė i ulėt. Pastaj nėse njeriu lahet shpesh, ėshtė e rėndėsishme tė zgjedhė njė krem qė i qėndron mirė ujit. Njė prodhim qė i qėndron ujit duron dy tė lara ku secila tė ketė njė kohėzgjatjeje prej 20 minutash.
    Mbrotja e kremit mund tė jetė njė filtėr kemikal ose filter kokrrizash.
    Filtri kemikal pėrmban lėndė qė shkrihen dhe thithen nga trupi i cili mė vonė i nxjerr jashtė nė formėn e urinės. Kėto lėndė e mbrojnė trupin duke thithur rrezet e diellit.
    Disa studiues zvicerianė kanė arritur nė pėrfundimin se lėndėt kimikale qė pėrdoren nė kėto kremra, mund tė sjellin ērregullime tė disa hormoneve tek njerėzit, prandaj studime tė mėtejshme duhen bėrė nė kėtė drejtim.

    Atyre qė kanė lėkurė tė ndjeshme u kėshillohet pėrdorimi i kremrave me filter kokrrizash. Ky pakėson rreziqet pėr kundėrveprime alergjike.
    Filtri i kokrrizave pėrbėhet nga pluhur i cili nuk thithet nga lėkura. Ky pėrmban dioksid titani apo zinku, tė cilat i reflektojnė rrezet e diellit.
    E keqja e kėtij lloji filtri ėshtė se mund tė ngjitet si njė cipė e bardhė pas lėkurės.

    Tepėr e rėndėsishme ėshtė edhe mėnyra sesi lyhet trupi me krem. Njė gabim i zakonshėm qė bėhet ėshtė pėrdorimi i mė pak kremi nga sa duhet. Njeriu duhet tė lyejė krejt trupin. Nevojitet tė paktėn dy miligram krem pėr ēdo centimetėrkatror tė lėkurės.

    Por Ullen thotė se mėnyra mė e mirė pėr tu mbrojtur nga rrezet e rrezikshme janė prapėseprapė rrobat: kasketa dhe veshjet verore. Meqėnėse rrezatimi ultravioletė kalon pėrmes bebes sė syrit, syzet e diellit janė mbrojtės tepėr tė rėndėsishėm. Njė sasi drite tepėr e madhe mund tė bėjė qė dalėngadalė thjerra e syrit tė turbullohet dhe shikimi pėrkeqėsohet.

    Ullen thotė gjithashtu se njeriu duhet t“i shmanget marrjes sė rrezeve nė mesditė, kur rrezatimi ėshtė mė i fuqishėm, duke gjetur kėshtu strehė nėn hije. Kėshtu fuqia e rrezeve ultravioletė pakėsohet me gjysmėn.
    Nė vendet mesdhetare ku bėn pjesė edhe Shqipėria nuk duhen marrė rreze dielli nė mė tepėr se 15-30 minuta nė orėn 12 tė drekės.
    Diēka tjetėr qė ėshtė e rėndėsishme tė dihet ėshtė ajo qė era dhe retė e vogla freskojnė motin por nuk pengojnė rrezet ultravioletė.

    Pas djegies nga dielli

    Nėse njeriu ėshtė djegur nga rrezet e dielli, nuk mbetet shumė pėr tė bėrė. Kėshillohet qė nė kėtė fazė, pėr t“u mbrojtur nga kanceri i lėkurės i shkaktuar nga marrja e tepruar e rrezeve tė diellit, tė mirren hape vaji peshku ose tė lyhet lėkura me vaj ulliri. Sipas njė studimi tė bėrė nga Universiteti Mbretėror i Liverpool-it ka dalur se nėse mirret dhjetė miligram vaj peshku nė ditė pėr tre muaj me rradhė, lėkura merr njė mbrojtje tė brendshme pėrkundėr veprime dėmtuese tė diellit. Disa studiues mendojnė se gjithashtu marrja e vitaminave C dhe E mund tė ndihmojė lėkurėn tė marrė veten.

    Kur njeriu ėshtė djegur, duhet tė presė njė javė qė lėkura tė marrė veten pėrpara se tė marrė pėrsėri rreze dielli.

    Njė ngushėllim pėr ata qė janė djegur ėshtė ai qė nuk ėshtė vetėm djegia e ēastit ajo qė ēon drejt kancerit nė lėkurė. Besohet qė ka tė bėjė edhe me sasinė e rrezeve ultravioletė tė cilave u nėshtrohet trupi ynė. Por me rėndėsi nė sa mė sipėr ėshtė edhe sasia e pėrgjithshme e rrezeve tė cilave trupi yni i nėnshtrohet pėrgjatė jetės. Prandaj nuk duhet tepruar me marrje rrezesh dielli.


    Pėrgatiti Alvin Ekmekēiu
    Burimet: Metro, Aftonbladet.
    Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !


    Shkrimet mė tė fundit mbi kėtė lėndė

       Infektimi nga borrelia - pėrmes kėpushave (rriqrave)
       Sėmundja e barkut - diarretė dhe tė vjellat
       Simptomat tipike tė artritit reumatik
       Tė jetosh me artritin reumatik
       Pezmatimi (artriti) reumatik i kyēeve
       Kanceri i zorrės sė trashė dhe mishi
       Pėrparime nė trajtimin e kancerit
       Njė pilulė me kamera pėr tė kontrolluar ezofagun


     
    Kanė tė bėjnė..
    · tumor
    · nofull
    · rrezet ultravioletė
    · dioksid titani
    · simptomė
    · ilaē
    · sėmundje
    · trup
    · Kėrko tek lėnda: Sėmundje


    Shkrimi mė i lexuar mbi Sėmundje:
    Pse na dhemb koka ?


    Vlerėso shkrimin
    Nota mesatare: 3.5
    Votues: 4


    Vlerėso kėtė shkrim duke i dhėnė njė ēmim nė yje; nga njė deri nė pesė.

    I Shkėlqyeshėm
    Shumė i Mirė
    I Mirė
    I zakonshėm
    Pa vlerė


    Mundėsitė

      Faqe e Stampueshme


    "Rrezitja: jetėsore dhe e rrezikshme" | Kyēu/Krijo llogari | 0 Komente
    Komentet janė pronė e kujt i bėn. Rruzull.net nuk ėshtė pėrgjegjės mbi pėrmbajtjen e tyre.

    Anėtarėsohu pėr tė lėnė komente mbi kėtė shkrim
    Shkrimet e revistës Rruzull nuk lejohen të përdoren për qëllime komerciale (fitimprurëse). Për të mos u shpërdoruar në këtë mënyrë nuk mund as të kopjohen për t'u vendosur diku tjetër në internet përveç rasteve të veçanta kur kjo është lejuar nga Rruzull.net.
    Mund t'i shkruani Rruzull.net këtu.
    Të gjitha të drejtat e këtyre faqeve, shkrimeve origjinale, përmbledhjeve nga burime të huaja, përkthimeve, shqipërimeve (përveç fotografive dhe përmbledhjeve të mbështetura në material në shqip) i takojnë Rruzull.net © 2000-2006.
    PHP-Nuke Copyright © 2005 by Francisco Burzi. This is free software, and you may redistribute it under the GPL. PHP-Nuke comes with absolutely no warranty, for details, see the license.
    Faqe e nxjerrė nė: 0.16 sekonda