Demonstrata tė dhunshme kanė gjetur vend me rastet e mbledhjeve tė vendeve tė BE-sė si nė Goteborg tė Suedisė apo nė Gjenovė tė Italisė.
Qėllimet e kėtyre demostratave janė kuptuar nė mėnyra tė ndryshme nga njerėz e medie tė ndryshme si p.sh. shprehje e zemėrimit tė popullit mbi varfėrinė dhe liberalizmin e ri nė Europė, mosarritjen nga ana e BE-sė pėr t“u treguar e hapur, ndryshimin gjithnjė e mė nė rritje midis klasave, segregacionin, Marrėveshjen e Schengen-it apo vlerėsimin e kapitalit mė tepėr se tė njerėzve.
Mirėpo profesori Eckhard Jesse pranė universitetit Chemnitz nė Gjermani pėrkundrazi flet mbi "njė dukuri tė mirėqenies". Ai ka studiuar pėr njė kohė tė gjatė ekstremistėt dhe dhunėn e tyre. Midis librave tė ndryshėm ai ka shkruar edhe librin "Ekstremizmi dhe demokracia", ku analizohet dhuna e grupeve ekstremiste.
Ai thotė: "Ekstremizmi majtist nuk rrjedh nga probleme shoqėrore. Veprimtarėt vijnė nga shtresa e lartė e shoqėrisė. Ata u kundėrvihen shfrytėzimit tė njerėzve, por vetė i pėrkasin atyre grupeve tė privilegjuara tė cilat pėrfitojnė nga sistemi i tanishėm."
Jesse pėrshkruan pėrfaqėsuesin tipik tė atyre majtistėve tė pavarur qė hedhin gura si njė i ri i moshės 20-25 vjeē, i rritur nė njė mjedis tė klasės sė mesme. Sipas tij kėta janė pikėrisht ata njerėz qė i kanė pasur qyl tė gjitha tė mirat. Kėta reagojnė me egėrsi dhe mllef.
Nė ndryshim nga ekstremistėt gjermanė tė sė djathtės - qė sipas Jesse pėrbėhen kryesisht nga "tė humburit e modernizmit"; tė rinj tė shkolluar keq qė vijnė nga klasa puntore - gjermanėt e pavarur tė sė majtės janė tė shkolluar mirė.
Shumė prej veprimtarėve luftarakė studiojnė nė universitet. Atje takojnė njerėz tė ngjashėm me vetveten dhe ngrejnė rrjete rreth disa fjalėve tė thjeshta si "poshtė fashizmi" dhe "tė shkatėrrojmė kapitalizmin". Nė jetėn e pėrditėshme kėta janė tė sjellshėm dhe tė pėrkujdesshėm ndėrsa nė kohėn e lirė planifikojnė dhe marrin pjesė nė demonstrata tė dhushme.
Jesse i quan kėta "Feierabend-Terroristen" (terroristė tė kohės sė lirė tė mbrėmjes). Megjithėse lėvizjet e pavarura kanė tronditur shumė mbledhje tė rėndėsishme vitin e fundit, Jesse nuk mendon se kjo gjė pėrbėn ndonjė kanosje pėr demokracinė. "Atyre u mungon njė organizatė dhe nuk kanė pikėsynime tė qarta."
Mbas disa vjetėsh rrugėve, pjesa mė e madhe e ekstremistėve majtistė gjermanė largohen prej lėvizjes sė tyre diku nga fundi i tė njėzetave. Jesse nuk e di se ēfarė bėhet mė kėta.
Nė Suedi, pjesa mė e madhe e ekstremistėve majtistė kthehen mbrapsh nėpėr universitete.
Kėshtu pas disa vjetėsh egėrsie tė verbėr kundėr klasės sė tyre, kėta revolucionarė tė shtirė kthehen pėrsėri tek klasa prej sė cilės rrjedhin.
Jesse thotė se shumė prej tyre piqen.
Njeriu mund tė gėnjejė veten pėr njė farė kohe - por jo tėrė jetės.
Marksi ka thėnė: "Interesi vetjak nuk gėnjen kurrė".
Pėrgatiti
Alvin Ekmekēiu
Burimi: Metro suedeze
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
|