Njeriu modern e ka marrė formėn e sotme anatomike para rreth 100 000 vjetėsh nė Afrikė. Format e tjera tė njerėzve kishin filluar qė prej para 2 miljonė vjetėsh tė linin Afrikėn. Por kėta nuk shkelėn kurrė nė Amerikė apo Australi ndonėse kishin tėrė atė kohė. Nė kėto kontinente nuk ėshtė gjetur asnjė gjurmė tė njeriut neandertal apo tė ndonjė homoidi tjetėr.
Biologu i molekulave Svante Pääbo qė ėshtė edhe shef i departamentit tė gjenetikės evoluese nė institutin Max Planck nė Leipzig thotė se nuk ka asnjė shenjė qė tė na tregonte qė kėto qenie tė ngjashme me njeriun pėrshkuan ndonjė hapėsirė ujore pa parė mė parė qė nga ana tjetėr kishte tokė. Ata kanė shkuar deri nė Gjibraltar por jo nė Madagaskar.
Edhe ata ishin nė gjendje tė ndėrtonin lundra dhe kishin gjithashtu edhe njė gjuhė. Komunikonin me njeri-tjetrin si dhe kujdeseshin pėr njeri-tjetrin.
Njeriu modern qė nė fillim zotėronte po tė njėjtat mjete qė pėrdornin edhe llojet e tjera tė njerėzve arriti qė brenda njė kohe njėzet herė mė tė shkurtėr tė pėrhapej jo vetėm nė Amerikėn e Veriut dhe tė Jugut por edhe nė Australi, dhe nė secilin prej ishujve tė vegjėl tė Oqeanit Paqėsor.
Tė nisesh pėr diku pa ditur se kjo diku me tė vėrtetė egziston do tė thotė tė jesh kokėshkretė. Dhe kjo gjė pėrbėn njė ndryshim tepėr tė madh nė sjellje qė dallon njeriun modern nga qeniet e tjera tė ngjashme me njeriun.
"Kurse tani ne do tė udhėtojmė pėr nė Mars. Kėshtu ne nuk ngopemi kurrė" thotė Pääbo.
Studimet e Svante Pääbo kanė treguar se njeriu modern dhe ai neandertal kanė pasur paraardhės tė njėjtė rreth 600 000 vjet mė parė. Ndėrsa para rreth 5 miljonė vjetėsh njeriu modern ka pasur paraardhės tė njėjtė me shimpanzenė.
Pėrgatiti
Alvin Ekmekēiu
- Mbėshtetur nė materialet e gazetės suedeze Dagens Nyheter
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
|