 Sertėsi dhe dhimbėsim kur njeriu lėviz dhe dhimbjet janė simptomat tipike tė artritit reumatik. Kyēet ėnjten, dhembin dhe nė rastin e njė malcimi tė rėndė bėhen tė nxehta. Mė e zakonshmja ėshtė qė kyēet preken po aq shumė nė tė dyja anėt e trupit.
(Vijon nga Tė jetosh me artritin reumatik)
Njė simptomė mund tė jenė gungat reumatike qė krijohen aty ku ka shtypje ndaj lėkurės(fig. Sjukvårdsrådgivningen)
|
Kjo sėmundje mund tė ndryshojė shumė midis njerėzve tė ndryshėm. Pėrveē se shqetėsime nė kyēe, deje dhe muskuj, njerėzit me artritin reumatik mund tė kenė edhe simptoma tė tjera si gunga reumatoide nė nėnlėkurė. Ato shfaqen nė vende tė tilla nė trup ku ushtrohet shumė shtypje ndaj lėkurės, si pėr shembull tek bėrrylat apo nė gishtėrinj. Mė i rrallė ėshtė malcimi nė pleurė, cipėn e zemrės apo nė sy.
Nė rastin e njė malcimi tė pėrhapur njeriu ndjehet i lodhur nė mėnyrė tė dukshme. Shqetėsimet janė herė mė tė forta e herė mė tė dobėta dhe periudhat mė tė mira kėmbejnė me mė tė kėqijat. Simptomat shtohen shpesh kur njeriu stėrmundohet dhe ngarkon kyēet, nė rast infeksionesh, kur ėshtė ftohtė dhe ndonjėherė edhe kur ėshtė nxehtė.
Mjeku kontrollon kyēet dhe gjakun
Njerėzit me simptoma qė mund tė dėftejnė artritin reumatik duhet tė kontaktojnė njė mjek. Tek mjeku njeriu pėrshkruan shqetėsimet e veta dhe i pėrgjigjet pyetjeve mbi shėndetin, mėnyrėn e tė jetuarit, mbi sėmundje tė tjera dhe barna qė merr. Nėse kyēet janė tė ėnjtura atėherė mjeku duhet tė peshojė mendimin se mos kemi tė bėjmė me artrit reumatik. Nėse mjeku dyshon qė nė njė fazė tė hershme se mos njeriu nė fjalė vuan nga kjo sėmundje atėherė duhet kontaktuar njė specialist, njė reumatolog. Sa mė herėt tė nisė kurimi aq mė tė mira janė mundėsitė pėr tė frenuar rrjedhėn e sėmundjes.
Mjeku i pėrgjithshėm ose reumatologu kontrollon si mė poshtė:
Krejt trupin me kujdes.
Shqyrton dhe ndijon kyēet.
Mat sedimentimin e gjakut dhe bėn analiza tė tjera gjaku pėr tė gjykuar se sa veprues ėshtė malcimi nė trup.
Bėhet njė analizė gjaku pėr tė parė nėse ka faktor reumatik nė gjak, RF. Rreth tre nga katėr vetė me artrit reumatik kanė RF nė gjak (nė rastin kur sėmundja sapo ka filluar njė nė dy vetė kanė RF nė gjak). Tek njė pjesė e vogėl e popullsisė RF haset edhe tek ata qė as nuk kanė artrit reumatik dhe as nuk do tė kapen nga kjo sėmundje. Pra qė ka RF nė nė gjak nuk ėshtė dėshmi qė njeriu ka artrit reumatik, por mund tė jetė njė udhėrrėfyes.
Kyēet kontrollohen me radiografi. Nė fillimet e sėmundjes ėshtė i zakonshėm rėntgenogrami i duarve, kyēeve tė duarve. Nėse malcimi ka vazhduar pėr njė farė kohe atėherė mjeku mund tė shohė njė hollim tė nxėnėsisė sė kalciumit nė kockė pranė kyēeve tė sėmura, dhe pas njė kohe mė tė gjatė shfaqen ndryshime tė tjera mė tė pėrcaktuara.
Pėrgatiti :
Alvin Ekmekēiu
Burimi: suedezja Sjukvårdsrådgivningen/Ledgångsreumatism / Symtom och diagnos/rishqyrtuar 2004-01-09
Vė re! Ky shkrim nuk lejohet tė kopjohet dhe tė pėrdoret pėr qėllime komerciale (fitimprurėse). Mbi lejet e pėrdorimit tė shkrimeve tė © Rruzull.net lexo kėtu.
|
