Historikisht djemtė arrijnė rezultate mė tė larta se vajzat nė matematikė dhe shkencė gjatė shkollės tetėvjeēare dhe tė mesme. Sipas statistikave tė fundit nė SHBA, gratė pėrfaqėsojnė vetėm 20 pėr qind tė tė diplomuarve nė degėt e inxhinierisė dhe mė pak se njė tė tretėn nė matematikė dhe informatikė. Kjo diferencė ėshtė edhe mė e madhe nė nivelin pas-universitar.
Veprimtarėt feministe i pėrmbahen idesė se ky disnivel ėshtė pasqyrim i paragjykimeve ndaj femrave, ndėrkohė qė shumė psikologė theksojnė se secila nga gjinitė ka pikat e veta tė forta dhe tė dobėta dhe dallojnė njėra nga tjetra nė interesat dhe preferencat e nė jetėn profesionale.
Dallimet ndėrmjet gjinive shfaqen qė herėt, siē tregoi njė eksperiment, ku fėmijėt u shkėputėn nga nėnat. Djali pėrpiqet ta gjejė nėnėn me mjete fizike, ndėrsa vajza pėrdor komunikimin pėr tu bashkuar me nėnėn.
Djemtė dhe vajzat kanė tė njėjtat prirje pėr tė ndjekur shkollėn nė degė tė shkencave natyrore, por vajzat nuk janė aq tė interesuara pėr njė karrierė nė kėtė fushė, shprehet sociologia Kimberlee Shauman.
Mjekėt Ruben dhe Raquel Gur janė njė ēift qė punojnė si specialistė neurologė. Ata kanė kryer eksperimente qė konfirmojnė se gratė kanė aftėsi tė pėrkryera shprehimore, ndėrsa burrat janė mė tė aftė nė konceptimet nė hapėsirė.
Studimet e tyre tregojnė gjithashtu se gratė kanė njė lidhje mė tė mirė ndėrmjet dy hemisferave tė trurit, gjė qė i bėn ato mė tė afta tė angazhohen njėkohėsisht nė detyra tė ndryshme:
Ka disa funksione qė meshkujt i kryejnė mė mirė, ndėrsa femrat janė mė tė afta nė disa aspekte tė tjera. Kur punojnė sė bashku, krijohet njė situatė e pėrkryer pasi kompensojnė dobėsitė e njėri-tjetrit duke u bėrė shkas pėr pėrparimin e species, thotė dr. Ruben Gur.
Diskutimet mbi kėtė temė do tė krijojnė gjithmonė polemika.
Burimi: Ēfarė ndikimi ka dallimi mes gjinive nė aftėsitė e femrave pėr karrierė nė shkencat natyrore?/ZA
| 
