Shtetet e Bashkuara kanė qėnė pishtari i shpresės pėr imigrantėt, njė vend ku janė vendosur mė shumė se 66 milionė imigrantė tė ligjshėm qė nga mesi i shekullit tė 19-tė dhe ku ndoshta jetojnė 20 milionė imigrantė tė paligjshėm. Shėrbimi i Shtetėsisė dhe Imigracionit thotė se nė Shtetet e Bashkuara hynė ēdo vit 500 mijė imigrantė tė paligjshėm, fakt i cili i ka bėrė shumė njerėz tė komentojnė se politika amerikane e imigracionit nuk funksionon.
Presidenti George Bush thotė se sistemi amerikan i imigracionit nuk u pėrshtatet mė nevojave ekonomike tė Shteteve tė Bashkuara dhe vlerave amerikane. Ai propozon qė njerėzit tė lejohen tė vinė nė Shtetet e Bashkuara pėr tė punuar pėr njė farė kohe pa u dhėnė atyre tė drejtė tė qendrojnė.
Ka ardhur koha pėr njė politikė imigracioni qė lejon pranimin e punėtorėve tė pėrkohėshėm pėr tu vendosur nė ato vende pune qė nuk i preferojnė amerikanėt, qė nuk lejon amnistinė, qė na mban tė informuar se kush hyn dhe kush largohet nga vendi unė, dhe qė u mbyll kufijtė trafikantėve tė narkotikėve dhe terroristėve.
Michele Waslin ėshtė analiste e politikave tė imigracionit nė Kėshillin Kombėtar tė La Razės, organizata mė e madhe e popullatės hispanike nė Shtetet e Bashkuara.
Pėr mendimin tim arsyet pėr imigracionin e padokumentuar janė shumė komplekse dhe ėshtė e domdosdoshme qė tė gjenden rrėnjėt e kėtij problemi, pėrse njerėzit vinė kėtu pa dokumente. Sė pari, nuk ka mjaft kanale ligjore qė kėta punėtorė tė vinė kėtu me dokumente tė rregullta. Prandaj ne duhet tė krijojnė njė lloj vize tė re, disa mekanizma tė reja ligjore pėr imigrantėt qė janė tė nevojshme dhe tė pranueshme nė kėtė vend, megjithatė, ndryshe nga Presidenti, ne nuk besojmė se njė program pėr punėtorė tė pėrkohėshėm do tė ishte zgjidhja e vetme e problemit.
Njė tjetėr aspekt i reformės sė imigracionit ėshtė nėse imigrantėt pa dokumente apo ilegalė duhet tė lejohen tė marrin patentėn e makinės. Shtetet e Bashkuara nuk kanė kartė identiteti kombėtar, patenta e makinės u shėrben njerėzve pėr tė verifikuar identitetin. 11 shtete amerikane japin tani patenta pa kėrkuar certifikatėn e lindjes apo ndonjė provė tjetėr shtetėsie. Por njė projektligj qė iu paraqit kohėt e fundit Kongresit dhe qė pėrcakton standarde identifikimi nė shkallė vendi do ti pengonte imigrantėt e paligjshėm tė merrnin patentėn.
Ēėshtja e patentės tė makinės u ngrit gjatė hetimeve tė sulmeve terroriste tė 11 shtatorit 2001. Shumė nga 19 terroristėt pėrdorėn patentat si dokument identifikimi pėr tė hipur nė aeroplan. Jack Martin, i Federatės pėr Reformėn e Imigracionit nė Amerikė, thotė se imigrantėve tė paligjshėm nuk u duhet dhėnė kurrė patenta e makinės.
Nuk ka asnjė kuptim qė ēfarė ne pėrdorim si kartė identiteti tė vihet nė duart e atyre njerėzve qė nuk kanė hyrė nė rrugė ligjore nė kėtė vend, pasi kjo inkurajon imigracionin e paligjshėm dhe ka pasoja pėr sigurinė, pasi ne nuk dimė se cilėt janė kėta persona, pasi ata mund tė vendosin njė farė identiteti me dokumeta falso, dhe kėshtu mund tė shtohet numri i terroristėve.
Grupe tė tilla si Kėshilli Kombėtar i La Razės, e kundėrshtojnė projekt-ligjin, duke argumentuar se patenta e makinės nuk duhet lidhur me statusin e imigracionit.
Guvernatori i Kalifornisė, Arnold Schwarzenegger, u zgjodh sepse ai nuk mbėshtet pajisjen me patentė makine tė imigrantėve tė paligjshėm.
Burimi: Ēėshtja e imigracionit nė Shtetet e Bashkuara
|