Kėrko     

 Bėhu anėtarTreguesi | Fjalor Gjermanisht-Shqip | Enciklopedia | Kuvendi | Kėndi yt  

Nė brendėsi tė Rruzull.net:


[ Shqipja ]

·Emėrtimi i shqiptarėve ndėr shekuj
·Alfabetet e para Shqipe
·Nilo Catalano dhe shkollat e hershme shqipe tė Himarės
·Dokumenti i parė nė shqip apo njė bllof i madh?
·''Dokumente tė vjetra nė shqip''
·Mbi ''Teodor Shkodranin'' dhe falset historike
·''Dorėshkrimi shqip i Teodor Shkodranit nga viti 1210''
·95-vjetori i Kongresit tė Alfabetit nė Manastir

Treguesi

Fjalorėt e Rruzullit
 Enciklopedia e Rruzullit
 Gjermanisht-Shqip
 Fjalor etimologjik
Astronomi/Fizikė
 Gjithėsia
 Fizikė
 Dimensione shtesė
 Mė shpejtė se drita
 Sistemi Diellor
 Toka
 Hėna
 Marsi
· Jashtėtokėsor
· Astrologji
Mjekėsi
 Ndihma e shpejtė
 Sėmundje
 Sėm. ngjitėse
 Alergjitė
 Drogat
 Farmaceutikė
 Pyet mjekun (mbyllur)
· Mikroorganizmat
 Trupi i njeriut
 Organet e trupit
 Zemra
 Transplantime
 Mbipeshė
 Hormone
 Rėnia e flokėve
· Dhėmbėt
· Gjumi
· Shqisa
 Bioinxhinieri
 Gjenetikė
Shoqėri
 Njerėzit e hershėm
 Evolucioni i njeriut
 Evolucioni seksual
 Mbi seksin
 Pjellshmėri
 Krijimi i njeriut
 Foshnje
 Gra
 Meshkuj
 Gjinitė
 Familja
 Psikologji
 Vetėdija
 Truri
 Kujtesa
 Gėnjeshtrat
 Mėrzia
 Sociologji
 Drejtėsi
 Politikė
 Spiunazh
 Fe
 Besėtytni
Qytetėrime
· Arkeologji
 Arkitekturė e Lashtė
 Arkitekturė Moderne
 Kulturė
 Art
 Popuj/Gjuhė
 Shqipja
 Hist. e Shqipėrisė
 Atdheu nė shifra
 Histori
 Ushtri
 Terrorizmi
Natyra
 Krijimi i jetės
 Kimi
 Diamanti
 Evolucioni biologjik
 Paleontologji
 Kafshė
· Liqene shqiptare
· Klima
· Matematikė
Teknologji
 Telekomunikim
 Kompjuter
 Internet
 Fluturim
 Leonardo Da Vinci

Tė dhėna
 Dėrgo njė shkrim
 A mund tė shkruaj ?
 Mbi Rruzull.net
 Tregoja dikujt
 Merr titujt e Rruzullit
 Arkivi
 Lėndėt
 Kuvendi
 Pyetėsorė
 Top 10
 Kėrko
· Lidhje
· Kėndi Yt
 Pėrshtypjet
 Na shkruaj
 Numėruesi

Kush ėshtė brenda?!
Tani janė, 66 vizitorė dhe 0 anėtar(ė) nė linjė.


Voto pėr Rruzull.net




  
Ēėshtje shqiptare: Me Kyoto'n Shqipėria pėrfiton projekte energjitike
Data e botimit: E martė , 22 mars 2005
Lėnda: Atdheu nė shifra
Pas mė shumė se shtatė vjetė negociatash, Protokolli i Kyotos, sipas emrit te qytetit ne Japoni, ka hyrė mė 16 shkurt 2005 nė fuqi dhe 36 vende tė botės kanė objektiva tė detyrueshme pėr uljen gjatė shtatė viteve tė ardhshme tė emetimeve tė gazrave qė krijojnė efektin serrė. Shqiperia i eshte bashkuar kėsaj nisme tė mbi 300 vendeve te botes duke e ratifikuar kėtė protokoll dhe angazhohet per te reduktuar sasine e gazrave qe japin efektin serė ne atmosferen e Tokes. Ne kembim ajo perfiton projekte te financuara nga vendet e zhvilluara industriale te botes, te cilat sigurojne nje zhvillim social dhe ekonomik te qendrueshem dhe te paster.

Nė pėrpjekjet pėr tė kontribuar sadopak nė uljen e efektit tė ngrohjes globale Shqipėria ėshtė anėtarėsuar nė konventen e OKB-sė pėr Ndryshimet Klimatike qė nė vitin 1995. Ajo nuk ben pjese ne kategorine e vendeve qe jane te detyruara te reduktojne sasine e gazrave me efekt serrė pasi ajo nuk ben pjese ne vendet e zhvilluara industriale qė e ndotin mė shumė stratosferėn sidoqoftė ajo perfiton nje fluks investimesh kryesisht ne sektorin e energjise qe ne te gjithe boten permban 60% te shkarkimit te gazrave me efekt serė.
Projektet ketu do te kontribojne per rritjen e eficenses se energjise dhe perdorimi i energjise diellore, perdorimi i paneleve diellore per ngrohjen e ujit. Shqiperia ka shume potenciale per te realizuar te tilla. Nga ana e tyre vendeve qe do te financojne te tilla projekte, Kombet e Bashkuara do t“u japin kredite. Me fjale te tjera kjo dote thote qe realizimi i nje projekti te zhvillimit te paster, le te themi ne Shqiperi, do t“ju njihet vendeve te industrializuara si pjese e kryerjes se detyrimeve ligjore dhe financiare per te reduktuar sasine e shkarkimit te gazrave me efekt serrė ne rang global, ne kuader te protokollit te Kyotos.

Sektore te tjere jane pyjet- pra pyllezimet - apo administrimi i mire i mbetjeve

Ndotja e mjedisit nė Shqipėri

Pėr vitin 2004, besohet se Shqipėria ka ēliruar nė ajėr rreth 8,5 milion ton dioksid karboni, shifėr kjo e papėrfillshme nė nivel global. Megjithatė, ndotja e mjedisit ėshtė njė problem nė rritje nė vend.

Elbasani konsiderohet si njė prej zonave me atmosferėn mė tė ndotur nė Shqipėri.

Tirana, kryeqyteti mė i ndotur nė Europė

Nė fund tė viteve 1980, nė Shqipėri kishte vetėm 2000 makina, ndėrsa sot rrugėt e kryeqytetit janė kryesisht tė bllokuara nga trafiku i dendur i rreth 300 mijė veturave, kamionėve e autobuzėve, qė djegin karburante tė ndaluara nė vendet e BE-sė, Tirana konsiderohet tani si kryeqyteti mė i ndotur nė Evropė.

Nė orėt e pikut tymi dhe pluhuri formojnė njė smog tė trashė, ajėri ėshtė i rėnduar nga plumbi dhe pjesėza tė vogla tė quajtura PM10, qė dėmtojnė mushkėritė dhe shkaktojnė kancer. Nė njė mėngjes mesatar volumi i PM10-s ėshtė mė shumė se 10 herė mė i lartė se kufiri i lejuar nga Organizata Botėrore e Shėndetėsisė.

Ekspertė tė Ministrisė sė Shėndetėsisė kanė kalkuluar se gjatė vitit 2003 nga trafiku nė Tiranė ėshtė emetuar 35 mijė ton ndotės ajri, dmth 49 kg pėr person. Ndotja e ajrit nga makinat ėshtė ende e pakontrolluar ligjėrisht dhe tendenca shkon drejt pėrkeqėsimit pėr shkak tė futjes masive tė makinave tė vjetra.

Njė nga problemet kryesore ėshtė se 83 pėrqind e makinave janė me dizel, dhe 90 pėrqind e tyre janė mė shumė se nėntė vjeēare. Makina tė tilla emetojnė dhjetė herė mė shumė tymra se modelet mė tė reja. Vetėm dy pėrqind e makinave nė Tiranė janė mė pak se dy vjeēare.

Gjithashtu, ekspertėt ankohen se karburanti i importuar nga Italia ka njė pėrmbajtje mė tė lartė sulfuri se ajo qė lejohet nė vendet e BE-sė. Benzina me plumb qė po hiqet gradualisht nga pjesa tjetėr e Evropės, ende shitet nė Shqipėri.

Gazrat qė ēlirohen prej djegjes sė karburantit tė makinave pėrbėjnė njė ndėr shkaqet kryesore tė ndotjes se ajrit, jo vetėm tė atmosferės, pra tė ajrit qė thithin njerėzit me mushkėri, por edhe tė shtresave tė larta, apo stratosferės. Nė kėtė nivel grumbullohen ato gaze tė helmėta qė krijojnė atė qė quhet serra e gazeve, qė shkakton mbingrohjen e globit, e qė pėr pasojė po shfaqet me ndryshimet e klimės nė Tokė.

Burimet:

  • Shqipėria pjesėtare e Protokollit tė Kiotos/BBC
  • Tirana, kryeqyteti mė i ndotur i Evropės
  • Pėrfitimet e Shqipėrisė prej ratifikimit tė marrėveshjes sė Kyotos


  • Shkrimet mė tė fundit mbi kėtė lėndė

       Naftėsjellės nga Rusia nė Shqipėri
       Nacionalizmi shqiptar, mė i dobėt se i fqinjėve
       Shpirti i turmės dhe askushmėrisė
       Bashkėjetesė ndėrfetare nė Shqipėri
       Me Kyoto'n Shqipėria pėrfiton projekte energjitike
       Baste futbolli, nė modė nė Shqipėri
       Shqiptarėt mė pak optimistė pėr hyrjen nė Europė
       Politikanė egoistė pengojnė zhvillimin e Shqipėrisė


     
    Kanė tė bėjnė..
    · Shqipėria pjesėtare e Protokollit tė Kiotos
    · Tirana, kryeqyteti mė i ndotur i Evropės
    · Pėrfitimet e Shqipėrisė prej ratifikimit tė marrėveshjes sė Kyotos
    · Kėrko tek lėnda: Atdheu nė shifra


    Shkrimi mė i lexuar mbi Atdheu nė shifra:
    Baste futbolli, nė modė nė Shqipėri


    Vlerėso shkrimin
    Nota mesatare: 4.5
    Votues: 6


    Vlerėso kėtė shkrim duke i dhėnė njė ēmim nė yje; nga njė deri nė pesė.

    I Shkėlqyeshėm
    Shumė i Mirė
    I Mirė
    I zakonshėm
    Pa vlerė


    Mundėsitė

      Faqe e Stampueshme


    "Me Kyoto'n Shqipėria pėrfiton projekte energjitike" | Kyēu/Krijo llogari | 0 Komente
    Komentet janė pronė e kujt i bėn. Rruzull.net nuk ėshtė pėrgjegjės mbi pėrmbajtjen e tyre.

    Anėtarėsohu pėr tė lėnė komente mbi kėtė shkrim
    Shkrimet e revistës Rruzull nuk lejohen të përdoren për qëllime komerciale (fitimprurëse). Për të mos u shpërdoruar në këtë mënyrë nuk mund as të kopjohen për t'u vendosur diku tjetër në internet përveç rasteve të veçanta kur kjo është lejuar nga Rruzull.net.
    Mund t'i shkruani Rruzull.net këtu.
    Të gjitha të drejtat e këtyre faqeve, shkrimeve origjinale, përmbledhjeve nga burime të huaja, përkthimeve, shqipërimeve (përveç fotografive dhe përmbledhjeve të mbështetura në material në shqip) i takojnë Rruzull.net © 2000-2006.
    PHP-Nuke Copyright © 2005 by Francisco Burzi. This is free software, and you may redistribute it under the GPL. PHP-Nuke comes with absolutely no warranty, for details, see the license.
    Faqe e nxjerrė nė: 0.15 sekonda