|
Shėndeti: Veēimi i Farmacisė nga Mjekėsia Nga Njė burim - E mėrkurė , 03 nėntor 2004
|
Duke filluar 5000 vjet mė parė, popujt e lashtė tė Kinės, Indisė, Mesopotamisė, Izraelit dhe Egjiptit nga tė cilėt morėn njohuri edhe grekėt, romakėt, arabėt si dhe tė gjithė popujt e tjerė tė botės, dy lėmitė : farmacinė dhe mjekėsinė i konsideronin si njė lėmi unikate e punės, tė cilėn e quanin mjekėsi.
Mirėpo, nevoja pėr separacion shkencor ka ekzistuar qysh nė kohėrat e lashta, duke pasur parasysh dallimin nė mes tė mjekimit dhe pėrgaditjes sė barnava kurative pėr pacientėt. Nė Mesopotaminė e lashtė vetėm ka ekzistuar njė separim i posaēėm mjekėsor, kėshtu ata pėr mjekun pėrdornin emrin Asipu, pėr kirurgun Asu, kurse pėr farmacistin-Pasisu.
Pasisu bėnte pėrgatitjen e barnave shėruese, duke njohur forma tė ndryshme farmaceutike, po aq edhe tė lehta pėr pėrgatitje, si : yndyrnat dhe format e tjera farmaceutike.
Kėtė kohė historia e vlerėsoi si kohėn mė pėrparimtare nė nivelin e farmacisė dhe mjekėsisė, si shkencė nė pėrgjithėsi.
Kurse, nė Egjiptin e lashtė pėrveē mjekėve-farmacistėve, pėrmendej edhe personi, i cili merrej me pėrgatitjen e formave farmaceutike yndyrore, tė cilin e quanin-Myrepsoi.
Edhe nė Greqi pėrmendej mjeku-farmacisti, i cili i shkollonte gjeneratat e reja nėpėr shkollat mjekėsore. Pėrparimet e mėdha tė shkencave qė u arritėn nė Greqi dhe Romė influencuan nė masė tė madhe nė pėrgatitjen cilėsore dhe sasiore tė barnave nė pėrgjithėsi, e ky pasqyron njė satisfakcion pėr kohėn.
Pas ekzagjerimit tė shkencave mjekėsore, ishte e pamundur qė njė njeri njėkohėsisht tė merrej edhe me mjekim edhe mė pėrgatitjen e formave farmaceutike, prandaj kjo jo vetėm qė ishte njė ngarkesė e madhe, por nė anėn tjetėr ishte njėri prej faktorėve shumė dominant nė separacionin e detyrave tė mjekut dhe farmacistit, nė mėnyrė qė tė rritet efikasiteti ndaj pacientėve.
Njėri prej faktorėve qė influencoi nė ndarjen e farmacisė nga mjekėsia ishte dukuria e shtimit tė njohurive mbi mėnyrat e mjekimit dhe pėrgatitjes sė barnave, pastaj pamundėsia e arritjes nė kohė tė caktuar e mjekut-farmacistit nė kryerjen e detyrave dhe punėve, me qėllim qė tė plotėsohen kėrkesat e pacientit dhe ai tė ndahet i kėnaqur.
Rolin kryesor dhe vendimtar tė ndarjes sė farmacisė nga mjekėsia e luajti shkolla e mjekėsisė nė Salernė, qytet nė jug tė Italisė. Shkolla u themelua qysh nė vitin 1811 dhe veprimtaria e saj zhvillohej sidomos gjatė shekujve XI deri kah mesi i shekullit XIII.
Kolegiumi ligjėrues i kėsaj shkolle solli njė ligj, i cili rregullonte shkencat mjekėsore dhe rregullat e praktikimit tė tyre. Ky ligj ėshtė i njohur me emrin Edikti i Salernės. Edikti rregullonte punėt, marėdhėniet, detyrat dhe obligimet e mjekut dhe farmacistit.
Edikti pėrcaktonte kėto rregulla:
Mjeku duhej tė kishte barnatoren e vet, ai ti jepte barnat dhe gjithmonė duhej tė ishte nė kontakt me farmacistin.
Nuk guxonte qė personi i njejtė tė merrej edhe me mjekim edhe me pėrgatitjen e barnave.
Duhej qė rreptėsisht tė shmangej abuzimi i barnave, e kėtė mund ta realizonin mjeku dhe farmacisti.
Farmacisti gjthmonė duhej tė pėrgadiste barna vetėm sipas pėrshkrimeve shkencore, i cili kontrollohej nga personat pėrgjegjės (kontrollori komunal). Nėse rastėsiht farmacisti gjatė punės sė tij nuk bazohej nė pėrshkrimet e duhura shkencore dhe kontrollori nuk e paraqiste kėtė rast para organeve pėrgjegjėse, ata tė dy dėnoheshin, por kontrollori mund tė dėnohej edhe me vdekje.
Pėr hapjen e barnatores farmacisti duhej pa tjetėr tė merrte me shkrim dokumentin nga organet kompetente, qė lejonte hapjen e barnatores.
Farmacisti ka qenė i detyruar qė barėrat ti pėrgatis sipas pėrshkrimeve tė parapara (forma curiae), tė cilat mė vonė u identifikuan nė farmakope pak mė moderne. Nė fillim ato quheshin Auditorium Nicolai, si dhe Auditorium Mesua, e mė pas Farmakope Kombėtare.
Shitja e barnave bėhej sipas ēmimeve standarde (Texa Medicamentum).
Farmacistėve ju ėshtė ndaluar shitja e drogave, pėrveq nė rast se ato pėrdoreshin pėr pėrgatitjen e formave farmaceutike.
Nė kėtė mėnyrė ėshtė formuar Edikti i Salernės dhe ka mbetur si ligj i ndarjes sė farmacisė nga mejkėsia, tė cilat deri atėher kanė qenė tė cilėsuara si njė shkencė e vetme.
Kjo ishte ndarja definitive e farmacisė nga mjekėsia.
Farmacia si profesion paraqet hallkėn mė tė rėndėsishme tė shkencave mjekėsore nga vetė fakti, nga se nė vete pėrfshin njė fusion kėshillash dhe informacionesh mbi ēėshtjen e pėrgatitjes dhe furnizimit tė konsumatorėve me barna dhe mjete tė ndryshme mjekėsore, duke siguruar nė parėsi higjienė pėr njė shėndet tė mire dhe lehtė tė kurueshėm.
Autorėt:
Albinot Maloku / stud.ph
&
Donjeta Hoxha / tek.ph
|
|
| |
| Vlerėso shkrimin | Nota mesatare: 5
Votues: 24
| |
|
