Gjatė mė shumė se 15 vjetėve tė fundit numri i njerėzve qė kanė kaluar kufirin nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė, ėshtė rritur nė mėnyrė tė vazhdueshme. Nė fillim tė shekullit tė 21, njė ndėr 35 njerėz ėshtė migrant ndėrkombėtar. Migracioni global prek ēdo vend - kėto vende janė ose vendet e origjinės, tranzit dhe/ose destinacion pėr migrantėt.
E ndėrsa shumica e vendeve tė emigracionit janė nė botėn nė zhvillim, jo tė gjitha vendet e imigracionit janė vende tė zhvilluara. Shumica e tyre qė kanė lėnė vendet e tyre, apo janė duke planifikuar ta bėjnė kėtė, janė tė motivuar nga dėshira pėr tė patur njė jetė mė tė mirė. Por ka gjithashtu miliona njerėz qė janė detyruar tė migrojnė pėr shkak tė persekutimit. Mė shumė se 140 shtete janė palė nė marrėveshje ndėrkombėtare, nė bazė tė tė cilave ato kanė detyrime tė mbrojnė ata qė janė njohur si refugjatė.
Shtrėngim i politikave tė azilit
Shumica e shteteve i kanė shtrėnguar politikat e azilit, njė lėvizje kjo, qė sipas OKB-sė ka ulur shifrat e pranimit tė azilit. Kėshtu numri i refugjatėve dhe i personave qė kėrkojnė strehim nė vende tė tjera ka rėnė me gati 22 pėrqind gjatė 3 vjetėve tė fundit.
Gjermania ka numrin mė tė madh tė refugjatėve nė Evropėn Perėndimore. Nė dhjetor tė vitit 2002, mė pak se njė milion shtetas tė huaj ishin strehuar nė Gjermani pėr arsye humanitare. Shumica e tyre janė nga ish-Jugosllavia, Turqia, Iraku dhe Irani. Por numri i azilkėrkuesve ka rėnė me 50 pėrqind pas kufizimeve qė u vendosėn nė vitin 1993. Tė gjithė azilkėrkuesit janė tė vendosur nė qendrat e pritjes pėr deri nė tre muaj, dhe nuk lejohen tė punojnė. Ata marrin nė dorė vetėm 38 dollarė nė muaj. Pėrfitimet e tjera janė materiale.
Italia dhe Gjermania kanė dalur me propozimin pėr tė krijuar qendra pranimi dhe mbajtjeje nė Libi pėr emigrantėt qė vijnė nė drejtim tė BE-sė, me qėllim qė tė vėnė nėn kontroll fluksin e mbėrritjeve ilegale nga Afrika e Veriut. Disa qeveri tė BE-sė dhe grupe tė tė drejtave tė njeriut pretendojnė se qendrat e pranimit nė fjalė do t'u pėrngjajnė kampeve tė pėrqėndrimit nė shkretėtirėn e Afrikės. Gjithashtu ka pasur debate lidhur me deportimet e fundit tė Italisė pėr nė Libi tė mijėra emigrantėve ilegalė - kryesisht egjiptianė - sapo ata mbėrritėn nė ishullin italian tė Lampeduzas.
Megjithėse i kanė forcuar ligjet pėr azilin, pas sulmeve tė 11 shtatorit, SHBA-ja ėshtė pėrgjegjėse pėr rishpėrndarjen e refugjatėve nė tė gjithė botėn. Azilkėrkuesit duhet tė aplikojnė me shkrim brenda njė viti nga koha e vendosjes sė tyre nė SHBA. Azilkėrkuesit nuk lejohen tė punojnė nė kohėn qė aplikimi i tyre ėshtė nė proces e sipėr. Kur e fitojnė tė drejtėn pėr azil, ata mund tė fillojnė tė kėrkojnė njė punė dhe mund tė aplikojnė pėr statusin e banorit tė pėrhershėm njė vit mė vonė.
Forcė puntore
Imigrantėt formojnė njė pjesė tė rėndėsishme tė forcės punėtore nė shumicėn e vendeve tė industrializuara. Sipas organizatės pėr Bashkėpunim dhe Zhvillim Ekonomik, (OECD) ka njė interes nė rritje pėr rekrutimin e punėtorėve tė tjerė imigrantė nė kėto vende dhe kjo, pėr shkak tė plakjes sė popullsisė nė vendet e industrializuara. Shumica e vendeve tė industrializuara janė duke u pėrpjekur tė tėrheqin punėtorė tė huaj profesionistė.
Paratė qė ēohen prej migrantėve nė vendet e tyre tė origjinės, janė njė burim nė rritje financimi nga jashtė pėr vendet nė zhvillim. Tė ardhurat nga jashtė, janė burimi i dytė i madh i tė ardhurave, pas investimeve dhe financimeve tė huaja pėr kėto vende.
Burimet: Bumi i migracionit, Bie numri i refugjatėve dhe i personave qė kėrkojnė strehim nė vende tė tjera, Qendra mbajtjeje pėr emigrantėt nė Libi
|