Njė studiuese amerikane ka zbuluar qė nė shumė vende tė Greqisė ku lindėn mitet ka mbeturina paleontologjike tė cilat i dhanė lėndė pėrrallave tė lashta. Kockat e fosileve gjigande tė cilat i zbulonte toka, frymėzuan mitologjinė greke.
Kockat fosile tė mamuthėve, rinocerontėve, xhirafave gjigande, arinjve tė shpellave e deri dinozaurėve, ishin burimi nga i cili dolėn protagonistėt e mitologjisė greke apo tė cilat u interpretuan nga popujt e lashtė grekė si Kocka e Akilit, gjigandė tė vrarė nga Zeusi, ciklopi i Polifemit, Grifonė dhe krijesa tė tjera miti.
Kėshtu studiuesja amerikane Adrienne Mayor qė ka nxjerrė nė publik librin "Gjuetarėt e parė tė fosileve" (The first Fossil Hunters) ka zbuluar qė nė 18 nga 22 zonat e Greqisė dhe tė Azisė sė Vogėl ku lindėn kėto mite janė zbuluar fosile tė kafshėve tė mėdha ēfarė duket tė pohojė origjinėn paleontologjike tė vetė kėtyre miteve. Pra mitet nė vetvete janė pėrpjekje pėr tė shpjeguar gjetjet e kockave gjigande kafshėsh qė kanė jetuar me mijra ose me miljona vjetė mė parė.
Njė dėshmi tė mirė tė lidhjes sė mitit me paleontollogjinė Mayor e ka gjetur tė vizatuar nė njė vazo korintase tė vitit 550 Para Erės Sonė ku shfaqet ēasti kulminant i njė miti tė treguar nga Homeri tek Iliada, i cili ka pėr protagonist Herkulin, princeshėn Hesiona dhe njė pėrbindėsh tė tmerrshėm deti. Miti tregon se nė bregdetin pranė Trojės u shfaq njė pėrbindėsh deti dhe pėr tė shpėtuar qytetin nga rreziku mbreti vendosi t'i bėnte flijė tė bijėn e tij Hesionėn. Herkuli ndėrhyn dhe e shpėton princeshėn duke vrarė pėrbindėshin.
Pėrbindėshi i vizatuar nė vazo ėshtė identifikuar tashmė nga paleontologėt si njė paraqitje e pėrsosur e njė fisi samotheriumėsh, njė xhirafė gjigande qė ka pasur jetuar rreth 8 miljonė vjet mė parė, dhe mbetjet e sė cilės i sjellin rrymat nė brigjet e Egjeut dhe tė Turqisė (Anatollisė sė lashtė).
Njė origjinė tė tillė paleontologjike duhet tė ketė edhe miti i Laokontit dhe tė dy djemve tė tij tė cilėt u vranė nga dy "dragonj" qė dolėn nga shkėmbinjtė nė ishullin Tenedos, jo larg Trojės, nė tė cilin janė gjetur shumė fosile kockash tė kafshėve tė mėdha.
Prania e kėtyre kockave kafshėsh tė mėdha i kishte dhėnė grekėrve tė kuptonin qė dikur nė lashtėsi kishte pasur kafshė tė gjata deri nė 5 metra. Kėshtu greku Filastrato (218 p.e.s.) mund tė pohonte pa mėdyshje se "dikur ka pasur gjigandė, sepse mbetjet e tyre mund tė shihen nėpėr tė gjithė botėn".
Ndėrsa nė njė tempull nė Olimp ruhet gjurma gjigande e ngurtėsuar e Pelopit, nismėtarit tė lojrave olimpike. Mendohet tė jetė gjurma e njė mamuthi ose elefanti, mbetjet fosile tė tė cilėve i nxjerr herė pas herė nė sipėrfaqe lumi Alfeo, pranė Olimpit.
Ky studim mund tė hedhė dritė edhe mbi mite tė popujve tė tjerė. Me origjinė paleontoligjike mund tė jetė edhe legjenda mbi Balozin e Zi tė Detit, pjesė e pasurisė sonė kombėtare
Pėrgatiti
Alvin Ekmekciu
- Burimi: Corriere della Sera
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
|