Banjat ishin qendra e jetės shoqėrore romake ndėrtesat e tė cilave i pėrkasin atyre mė tė pėrparuarave tė kohės sė lashtė me teknikėn e tyre tė stėrholluar pėr mbartjen e ujit dhe tė ngrohjes. Betoni dhe kupola ishin shpikje romake.
Pėr inxhenierėt dhe mjeshtėrit romakė tė ndėrtimit pothuajse asgjė nuk ishte e pamundur. Ata ngritėn plot ndėrtesa monumentale dhe krijuan njė rrjet tė madh udhėsh me ura nė perandorinė e tyre madhėshtore qė zgjatej 5000 kilometra prej Skocisė nė Siri.
Por mė tė pėrparuarat teknikisht ishin tė ashtuquajturat akuadukte (ujėsjellėsit) tė cilėt furnizonin qytetet dhe garnizonet me ujė tė pastėr.
Roma para dymijė vjetėsh ishte njė qytet prej 2 miljonė banorėsh tė cilėt furnizoheshin me ujin e 11 ujėsjellėsve qė sė bashku ishin 500 km tė gjatė. Pa kėta ujėsjellės nuk do tė ishte as Roma dhe as banja romake.
Ujėsjellėsit sillnin pėrditė mbi 800 litra ujė nė Romė i cili shkonte tek banorėt e saj por edhe tek banjat apo shatėrvanėt.
Njė romak i vėrtetė kalonte orė tė tėra brenda banjave elegante, tė cilat ishin tė pėrbėra nga tė paktėn 3 dhoma me temperatura tė ndryshme si dhe njė pishinė me ujė tė ngrohtė. Njerėzit hanin, pinin, bisedonin dhe laheshin sė bashku, burra edhe gra.
Nė ditėt tona nuk ka mbėrritur ndonjė ndėrtesė e plotė banje, as plane tė tyre.
Pėrgatiti
Alvin Ekmekēiu
Burimi: Vetenskapens Värld
Vė re! Respekto punėn tonė ! Mos pėrdor shkrimet e kėsaj reviste pa lejen tonė dhe pa vėnė nė dukje se puna e kujt ėshtė !
| 
