|
Shoqėri: Funksionet e religjionit ne shoqeri Nga Njė burim - E hėnė , 19 janar 2004
|
Religjioni ėshtė forma mė e vjetėr e vetėdijes dhe botėkuptimit tė njerėzve. Pėrmes pėrfytyrimeve religjioze njerėzit pėrpiqeshin tė kuptojnė disi natyrėn, format e saj dhe tė pėrcaktojnė raportin ndajt tyre, tė pėrcaktojnė vendin e vet nė mes tė tjerėve, tė kuptojnė disi dhe tė bėjnė pėr vete natyrėn dhe shoqėrinė, ti japin kuptim qenies dhe verpimit tė vet si dhe marrdhėnieve nė tė cilat jetonin dhe vepronin.
RELIGJIONI- VĖSHTRIM I PĖRGJITHSHĖM
Religjioni sipas shumė medimtarėve ekziston me krijimin e njerėzimit. Shumė tė panjohura ka lidhur me besimet e komuniteteve tė para tė njerėzimit dhe se pėr pėrfytyrimet religjioze tė kėtyre komuniteteve dhe pėr kulturėn shpirtėrore tė tyre mund vetėm tė gjykohet me anė tė disa tė dhėnave arkeologjike. Religjionet e hershme ishin mė shumė ēėshtje lokale. Klani, fisi ose shoqėria shumė e ngushtė dhe religjioni i tyre ishin e njejta gjė . Religjionet e para ishin pasqyrime ose shprehje imagjinare tė realitetit natyror e shoqėror, tė fenomeneve natyrore, tė lidhjeve tė rrjedhės sė tyre tė shkaqeve e tė fakteve si dhe marrdhėnive shoqėrore tė atėhershme. Por, ēka nė fakt ėshtė religjioni apo feja? Ka shumė mendime e keqkuptime nė definimin e religjionit. Shumė mendimtarė duke filluar nga Greqia antike e deri mė sot janė munduar dhe mundohen ta definojnė religjionin. Mund tė themi se religjioni ėshtė sistem, i besimeve dhe ritualeve qė i drejtohen njė qenie supreme-tė shenjtė. Religjioni ka tė bėjė me mėnyrat e organizuara shoqėrore tė mendimit, ngjarjeve dhe veprimet qė aludojnė nė ekzistimin e supernatyrės . Fjala religjion rrejdh nga fjala latine religiare qė do tė thotė tė lidhesh qė kosiderohet si njė lidhje e komunitetit tė caktuar shoqėror tė klanit, fisit, individit me njė qenie mbinatyrore.Fetė pėrshijnė njė kompleks simbolesh qė revokojnė ndjenjat e nderimit ose frigės dhe janė tė lidhura me ritualet ose ceremonialet (tė tila si shėrbesat kishtare) tė kryera prej njė komuniteti besimtarėsh . Religjioni ėhstė qėndrim serioz dhe shoqėror i individėve apo komuniteteve ndaj fuqisė tė cilėn ata e konsiderojnė se ka kontroll absolut nė interesat dhe fatet e tyre (J.B. Pratt). Religjionet e para kanė qenė tė formės anemiste(besimi nė fuqitė hyjnore) dhe totemiste (besimi nė ndonjė qenie, shtazė, bimė apo gjėsend), por mė pas formohen trajtat e tjera tė religjionit tė cilat janė politezimi (besimi nė shumė perėndi) dhe monoteizmi (besimi nė njė perėndi). Edhe pse kzistojnė njė numėr i madh i feve nė kohėn e sotme ato kanė disa gjėra tė pėrbashkėta. E ato janė se tek secili religjion njė qenie adhurohet dhe ekziston mbi tė gjithė pjesėtarėt e tij dhe ēdo religjion ka ritualet apo ceremonitė fetare tė tij. Si fryt i zhvillimit tė shoqėrisė pėrherė e mė tepėr religjionin e kanė shprehur fuqitė shoqėrore. Nė esencė religjioni niset prej faktit se ekzistojnė fuqitė tė cilat caktojnė dhe regullojnė tė gjitha ngjarjet nė botė .
Problemi i religjionit ka zėnė vend me rėndėsi nė historinė e mendimit njerėzor dhe akoma mbetet njė ndėr fokuset kryesore tė sociologjisė. Ndėr sociologėt mė tė njohur qė janė marrė mė kėtė ēėshtje janė Marksi, Durkhemi dhe Weberi. Marksi pohonte se feja shpesh ka implikime ideologjike duke i shėėrbyer justifikimit tė interesave tė grupeve sunduese nė dėm tė tė tjerėve. Si shembull mund tė marrim ndikim e krishterimit nė pėrpjekjet e kolonialistėve evropianė pėr sundimin e kulturave tjera. Pėrkundėr Marksit sociologu i njohur Max Webber theksoi ndikimin e paqendrueshėm e shpesh revolucionar tė idelave fetare nė rendet sociale tė paravendosura. Pavarėsisht nga pėrkrahja e kishave ndaj skllavėrisė nė SHBA mė pas shumė udhėheqės kishtar mė vonė luajtėn rol tė rėndėsishmė nė zhdukjen e saj. Ndėrkaq Durkhemi paksa ik nga koncepti konfliktuoz i fesė. Ai mbi tė gjitha e vė rolin e fesė nė stimulimin e kohezionit social dhe nė ritualet apo ceremonitė fetare.
Siē pamė shumė mendime ekzisitojnė rerth religjionit, rolit tė tij nė shoqėri dhe definimit tė tij. Por ajo teori e cila mė sė tepėrmi, sipas mendimit tim, i pėrgjigjet religjionit ėshtė se fe don tė thotė nėnshtrim (Islam). E vetmja fe e pranuar nga Zoti ėshtė Nėnshtrimi (Islami) (Kuran 3:19). Islami ėshtė fe monoteiste qė aludon se Zoti ėshtė krijues i botėrave dhe sundues absolut i gjithėsisė. Por, ēka nė tė vėrtetė do tė thotė feja nga perspektiva islamike. Ai ju dėrgoi tė dėrguar tė tij sė bashku mė udhėzimin dhe fenė e sė vertėtės (Kuran 9:33). Zoti iu dėrgoi njerėzve tė dėrguar qė iu kumtoi fenė dhe udhėzimin e vėrtetė. Por kjo fe dhe ky udhėzim nuk ėshtė thjeshtė njė koleksion i ligjeve dhe ritualeve, por ėshtė njė sistem jetėsor. Pra feja nga perpspektiva islamike shihet si sistem jetėsor, si sistem tė cilėn ēdo njeri duhet ta zbatojė nė jetėn e tij duke pasur si bazė udhėzimin e tė dėrguarit tė Zotit. Si pėrfundim i kėsaj mund tė themi se religjion = sistem. Ai njeri i cili zabton kėtė sistem duke iu nėnshtruar Zotit nė jetėn e tij ėshtė mė lumtur, i vetėkėnaqur ka njė familje tė qėndrueshme, pėrkujdeset pėr komunitetin e mbi tė gjitha ėshtė realist.
FUNKSIONET E RELIGJIONIT NĖ SHOQĖRI
Pėrkundėr shumė luftėrave, konfliktetve, katastrofave tė ndryshme shoqėrore shumė paraktika dhe koncepte religjioze nuk u pėrmbysėn. Religjiont sot nuk zotėron monopolin shpitėror dhe fuqinė shoqėrore qė e kishte dikur, por religjioni nuk u thye, pėrkundarzi u mbajt dhe nė disa regjione po shėnon fuqizim tė dukshėm. Kjo ndodh pėr shkak tė lidhjes qė ka religjioni me shoqėrinė njerėzore apo kontrbutet e tij nė shoqėrinė njerėzorė tė cilat nuk mund tė injorohen dhe tė lihen anash. Si funksione kryesore tė religjionet konsiderohen te jenė :
1. Krijimi, forcimi dhe mbajtja e solidaritetit shoqėror
Religjioni shėrben si cement i shoqėrisė. Ai bashkon, unifikon besimtarėt nė shumė rituale dhe ceremoni tė pėrbashkėta duke iu ofruar atyre vlera dhe besime tė njejta dhe duke i lidhur apo bashkuar ata nė njė komunitet. Ritualet fetare janė makina qė prodhojnė njė vetėdije tė njejtė qė rezulton nė lidhje shoqėrore. Rol tjetėr me rėndėsi ėshtė qėndrimi i njejtė i besimatrėve tė njė feje drejt Zotit apo qenies supreme. Kjo i zgjon atyre ndjenja tė vet sakrificės dhe devocionit-nėnshtrimit. Si shembull konkret i kėtij funksioni ėshtė populli izraelit qė pėrkundėr shpėrndarjes sė tyre nė shumė kultura kanė mbajtur identitetin dhe kohezionin e tyre shoqėror nėpėrmjet religjionit tė tyre .Pastaj religjioni pėrbėn njė ndėr komponentet qenėsorė tė njė kulture. Krishterimi me tėrėsinė e pėrmbajtjeve tė veta kulturore pėrbėn njė ndėr komponentet kryesore tė kulturės evpropiane ashtu si islamizmi pėr botėn dhe klulturėn arabe.
2. Kuptueshmėria-dhėnia e kuptimit
Njeriu gjithmonė ndodhet para pyetjeve: A ka kuptim dhe cili mund tė jetė kuptimi i jetės? Pse ekzistojmė ne? A ėshtė jeta fundi i gjithēkasė? A ekziston drejtėsia? Ē kėrkon kjo forcė e mbinatyrshme nga ne?. Religjioni ėshtė i vetmi i cili mund tiu jap pėrgjigje kėtyre pyetjeve. Ai gjithashtu i jep qėllim universit qė mund te shihet si i pakuptimtė. Njerėzit kanė nevojė pėr pėrgjigjen e ketyrė pyetjeve, kanė nevojė pėr qėllim jetėsor dhe nė shumicėn e rasteve religjioni krijon monopol mbi pėrgjigjet e kėtyre pyetjeve.Religjioni ėshtė njė lėkurė qė i mbulon trupat e njerėzve dhe i bėn ato tė dukshėm, i mbanė ata sė bashku dhe pėrmban poret prej tė cilave ata mund tė marrin frymė . Religjioni tė jep siguri, identitet dhe tė dėshmon se je i vlefshmė nė kėtė jetė.
3. Kontrolli shoqėror
Vlerat dhe normat e rėndėsishme nė shoqėrinė njerėzore tė lidhura me jetėn e njerėzve, sjelljeve seksuale dhe pronės janė tė inkorporuara jo vetėm nė ligje por edhe nė doktrinat religjioze. Pėr kėto dispozita dhe rregulla tė caktuar tė sjelljeve ėshtė shkruajtur si nė Bibėl ashtu edhe nė Kuran. Duke i formuar kėto vlera dhe norma religjioni ndihmon nė mbajtjen apo arritjen e kontrollit tė sjelljeve tė individėve nė shoqėri.
4. Ndihma psikologjike
Religjioni i ndihmon njerėzit emocionalisht nė pėrballimin e pasigurive dhe tragjedive nė jetė. Njerėzimi nė kohėn e sotme konfrontohet me shumė kriza dhe katastrofa tė ndryshme si vdekjet, aksidentet e ndryshme, epidemitė, luftėrat, varfėritė dhe ērregullime tjera tė shoqėrore. Religjioni i ndihmon njerėzit tė pėrballen me kėto probleme serioze tė jetės njerėzore dhe tė riorganizojnė jetėn e tyre duke i dhėnė kuptim pėrvojave tė tyre. Mė konkretisht i ndihmon njerėzit nė pėriudhat tranzitore tė jetės. Shumica e religjioneve festojnė dhe shpjegojnė ngjarjet kryesore nė jetėn e njerėzve-lindja, puburteti, martesa dhe vdekja nėpėrmjet ritualeve dhe ceremonive qė shėnojnė kalimin nga njė gjendje nė njė gjendje apo status tjetėr. Religjioni nė pėrgjithėsi jep shpresė dhe krijon paqe.
RELIGJIONI NGA PIKĖPAMJA KONFLIKTUOZE
Pėrkundėr funksioneve tė dobishme tė religjionit pėr shoqėrinė ai mund tė implikohet gjithashtu edhe nė konfliktet e ndryshme shoqėrore. Karl Marksi njihet si sociologu qė ka shkruajtur pėr aspektin konfliktuoz tė religjionit. Sipas tij religjioni ėshtė njė vetėdije falso dhe njė mjet qė njerėzit e fortė e pėrdorin nė betejat mes klasave tė shoqėrisė. Ai gjithashtu ka potencuar se besimi nė fe ėshtė tjetėrsim njerėzor qė do tė thotė gjendjen nė tė cilėn njerėzit e humbin kontrollin mbi botėn e tyre pėr arsye se ata e gjejne vetėn e tyre si tė huaj nė njė ambient tė caktuar religjioz.
Marksi ka deklaruar se religjioni dominues nė shoqėri ėshtė religjioni i klasės dominante nė aspektin ekonomik dhe politik dhe gjithmonė jep justifikime pėr pabarazinė dhe padrejtisitė e kėsaj klase. Ky religjion gjithashtu legjitimon veprimet e klasės sunduese dhe ėshtė si narkotik tė cilin e pranojnė tė gjithė. Vetė Marksi ka thėnė se:
Njeriu e formon religjioni jo religjioni njeriun... Vuajtja religjioze ėshtė nė tė njetėn kohė shprehje e vuajtjes reale edhe protestė ndaj saj. Religjioni ėshtė ofshamė e krijesave tė shtypura, sentiment i botės pa zemėr dhe shpirt i gjendjeve jo shpirtėrore.Ai ėshtė opium i njerėzimit.
Pabarazia dhe religjioni
Deri tani nuk ka apo ka shumė pak evdienca historike qė mbėshtesin pikėpamjet e Marksit qė religjioni dominues nė ēdo shoqėri legjitiom interesat e klasės sundues. Raste tė pabarazisė nė emėr tė religjionit kemi pasur nė Egjipt ku faraonėt janė konsideruar si zotėra dhe tė gjithė njerėzit iu janė pėrmbajtur urdhėrave tė tyre. Ata janė konsideruar si tė shenjtė dhe tė mbinatyrshėm. Pastaj kemi teorinė indiane apo hinduse qė i kėrcnon individėt qė ndryshojnė statusin e tyre se do tė konsiderohen si kafshė.
Religjioni gjithashtu mund tė legjitimojė ndryshimet qė favorizojnė mė tė fortin apo tė pasurin. Pėr shmebull mė 1890 presidenti i SHBA-ve William MCKinley e ka justi***uar luftėn e tij kundėr Kubės, Filipineve dhe Spanjės me qėllim tė kristianizmit dhe civilizimit tė kėtyrė njerėzve .
Religjioni shihet edhe si objekt i shumė luftėrave dhe kolonizimeve. Rast konkret kemi krishterimin i cili si religjion i Perandorisė Romake u pėrhap mė pas nga kjo pernadori nė shumė vende tjera me anė tė kolonializimit apo pushtimit.
Religjioni dhe konfliktet shoqėrore
Pikėpamja e Marskit pėr religjionin si opium i njerėzmit mund tė shifet si shumė e ngushtė sepse religjioni mund tė kyēet nė konfliktet shoqėrore nė aspekte tjera gjithashtu duke pėrfshirė mėnyrat qė sfidojnė status kuon. Religjioni shpesh pėrdoret si njė armė ideologjike duke i justfikiuar konfliktet me dallimet fetare qė ekzistojnė mes njerėzve. Njė popull i cili ėshtė nė lufte pa dyshim mendon se Zoti ėshtė nė anėn e tyre gjė qė e favorizon religjioni i tyre. Nė kohėn e sotme kemi rastin e konfliktit mes izraelitėve dhe palestinezėve pėrkatėsiht hebrejve dhe muslimanėve nė Lindjen e Mesme i cili nė shumicėn e rasteve thuhet sė ėshtė konflikt religjioz edhe pse tė dy palėt pohojnė se luftojnė pėr atdheun e tyre. Rast tjetėr kemi konfliktin nė Irlandėn Veriore qė shihet si njė konflikt religjioz mes protestanėve dhe katolikėve por rrėnjet thuhet se i ka nė ndarjen midis klasave pėrkatėsisht vendasve irlandez dhe britanikėve tė ardhur.
Ndonjėherė njė grup mund nė tė vėrtetė tė frymėzohet nga religjioni pėr sfidimin e rregullit nė shoqėri. Pėr shkak se doktrinat religjioze i ofrojnė atij grupi argumente dhe bindje se ajo gjendje nuk ėshtė nė rregull. Kėtu vlen tė pėrmendim ndikimin kishės katolike nė qeverisje. Pėr shumė vite kisha katolike ėshtė e lidhur ngushtė me ushtrinė, elitėn e shoqėrisė ekonomike dhe poltike nė Amerikėn Qendrore dhe Jugore . Apo luftėrat tė cilat sot ndodhin nė botė e qė zakonisht edhe quhen si kryqėzatat e reja te krishterėve apo ajo qė quhet pėrleshje mes civilizimeve pėr tė cilat shumė mendimtarė pohojnė se janė tė bazuar thjesht nė fe dhe nė doktrinat e krishterimit pėr njė dominim nė tė gjithė botėn nė mėnyrė demokratike. Ky ėshtė njė funksion tepėr i rrezikshėm i religjionit nė botėn e sotme qė pėrdoret nga shumė njerėz dhe qeveri pėr arrtijen e shumė qėllimeve tė tyre personale e kolektive nė emėr tė fesė sė tyre.
Religjioni dhe lėvizjet shoqėrore
Marrdhėniet mes religjionit dhe lėvizjeve shoqėrore shumėherė pėrfshinė raportin ndėrmjet besimit dhe sjelljes sė individėve nė shoqėri. Ky proces mund tė ilustrohet me dy ratse tė rėndėsishme-historike dhe bashkėkohore. Rasti historik pėrfshinė etikėn protestane tė cilėn disa sociolog e konsiderojnė si ndikim vital nė forminin e kapitalizmit dhe tė shumtėn e ambienit tonė tė tashėm shoqėror dhe kulturor. Rasti bashkėkohor ėshtė fundamenatlizmi islamik njė lėvizje shoqėrore shumė e rėndėsishme qė ka marrė implikime ndėrkombėtare. Nė kėto raste ndikimet e kėtyre religjioneve kanė lindur komunitetet qė janė margjinale nė besimet e tyre.
Si pėrfundim i tėrė kėsaj mund tė themi se religjioni si vetėdije mė e hershmė e njerėzimit pėrkundėr ndikimeve negative nė shoqėrinė tonė ai me frocimin e vetėdijes sė solidaritetit, me kontrollon e shoqėrisė, ofrimin e pėrgjigjjeve nė shumė pyetje dhe mistere dhe ndihmėn psikologjike qė iu jep njerėzve ka arritur qė tė mbijetojė dhe tė jetė njė nga vletat kryesore tė njerėzimit. Ka arritur qė tė bėhet pjesė e kulturės sė shumė popujve dhe tė ketė ndikim nė moralin, mėnyrat e sjelljes dhe vetėdijen e kėtyre popujve. Religjioni nė kuptimin e ngushtė sjell paqe, jep shpresė,iu jep njerėzve identitet dhe qėllim jetėsor. Njerėzit religjipoz dinė se pėr ēfarė kanė ardhur nė kėtė jetė, pse jetojnė dhe dinė se ēka kėrkon ajo krijesė apo qenie e mbinatyrshme supreme dhe e shenjtė. Nerėzit religjiozė kanė familje tė qėndrueshme, janė mė tė pėrgjegjshėm pėr komunitetin dhe pėr jetėn e tyre dhe mbi tė gjitha janė realist.
Literatura:
1. Dr. Ali Dida, Fillet e Sociologjisė, Prishtinė 1997
2. Dr. Fehmi Agani, Dr. Agim Hyseni, Sociologjia, Prishtinė 2003
3. Anthony Giddens, Sociologjia, Tiranė 2000
4. Ian Robertson, Sociology, Worth Publishers, INC, Chicago, 1999
5. Michael Hughes, Carolyn J. Kroehler, James W. Vander Zanden, Sociology The Core, Ohio State, SHBA, 2002
Pergatiti: Faton Lekaj
|
|
| |
| Vlerėso shkrimin | Nota mesatare: 4.05
Votues: 18
| |
|
