asteroid
Njėri prej trupave tė vegjėl qiellorė i pėrbėrė nga shkėmbinj dhe metale qė i bien pėrqark diellit (kryesisht midis orbitave tė Marsit dhe Jupiterit).
Njė element qė haset me shumicė nė asteroide ėshtė iridiumi.
ESA don pėrmes projektit "Don Quijote" (Don Kishot) tė largojė asteroidet qė nė tė ardhmen do tė kenė njė orbitė pėrplasėse me Tokėn. Pėr kėtė asaj i duhen dy mjete hapėsirėfluturuese: qė tė dyja do tė nisen njėkohėsisht, por "Sancho" (Sanēo) do tė marrė njė kurs mė tė shkurtėr dhe do tė dėrgojė shumė zbulorė mbi sipėrfaqen e asteroidit pėr tė kthjelluar strukturėn e tij. Ndėrsa "Hidalgo" do ta godasė me shpejtėsi dhjetė kilometra nė orė; "Sancho" do tė masė gjatė pėrplasjes tė dhėna mbi bėrthamėn e kėtij trupi qiellor. Pėrmes kėsaj do tė pėrftohen njohuri tė ēmuara mbi ndėrtimin e brendshėm tė sendit qė po i afrohet Tokės.
Pėr tė mundėsuar organizimin e njė misioni tė suksesshėm mbrojtjeje, duhet pėr shembull tė dihet se si duket struktura e brendshme e sendit, si ėshtė natyra e sipėrfaqes: a ėshtė poroze, a ėshtė pluhur i hershėm apo kemi tė bėjmė me njė sipėrfaqe tė sheshtė e tė fortė ?
Pastaj do tė ishte e mundur tė gjehej mėnyra pėr tė mposhtur asteroidin. Hedhja nė erė do tė ishte zgjidhja e mesme, kur koha paralajmėruese do tė ishte e shkurtėr. Por nėse asteroidi do tė copėtohej nė pjesė mė tė vogla, tė cilat do ta ruanin nė thelb orbitėn e tyre, atėherė problemi nuk do tė ishte zgjidhur. Njė raketė me shtytje diellore mund ta shtynte asteroidin nė njė orbitė jo tė rrezikshme pėr Tokėn. Por kjo do tė kėrkonte disa dhjetėvjeēarė.
Sipas njė vegimi tė dijetarėve njė asteroid do tė ishte i popullueshėm ku thellė nė shkrepa do tė krijoheshin qytetet e reja.
Pėrplasjet e asteroideve nė Marsin e hershėm kanė ēuar drejt periudhash tė shkurtra me klimė tė ngrohtė dhe tė lagėsht kur rrebeshet gdhendėn rrjetin e lashtė tė luginave tė kėtij planeti.
Ēdo 10 apo 20 milionė vjet pėrplasen mbi Mars asteroidė tė gjatėsive 100 apo 200 kilometra.
Luginat e Marsit u formuan nė kohėn, e ashtuquajtur, bombardimit tė rėndė tė vonshėm tė Marsit nga asteroidet, rreth 4 miliardė vjet mė parė.
Pėrplasjet duhet tė kenė shkrirė akullin e gjendur nėn sipėrfaqe duke hedhur avuj uji nė atmosferė dhe duke sjellur krijimin e lumenjve, rrėkeve apo shkarjeve tė tokės pėrgjatė tėrė planetit, kjo sipas njė studimi mė tė ri tė njė grupi studiuesish tė Universitetit tė Colorado's nė SHBA tė udhėhequr nga Teresa Segura. Pėr kėtė studimi u shfrytėzuan fotografitė dhe njė model kompjuterik i planetit.
Uji nėn sipėrfaqen e Marsit duhet tė jetė shkrirė nga energjia e pėrplasjeve duke krijuar lumenj lymi ndėrsa avulli i ujit nė atmosferė duhet tė ketė rėnė nė tokė si shi.
Sipas disa shkencėtarėve pėr tė zhvendosur Tokėn do tė mjaftonte qė njė asteroid me madhėsi prej rreth 100 km tė kalonte rreth gjashtėmbėdhjetėmijė kilometra pranė Tokės duke i dhėnė asaj njė pjesė tė energjisė sė tij orbitale. Pastaj asteroidi do tė ēohej pėr tek Jupiteri pej tė cilit do tė fitonte mė tepėr energji qė do tė vinte pėr t“ia dhėnė pėrsėri Tokės. Ėshtė e njėjta teknikė qė pėrdoret pėr tė dėrguar anije kozmike pėr nė planetėt e jashtėm tė Sistemit Tonė Diellor.
Shih: Pėrplasja i bėri dinozaurėt sunduesDon Kishoti kundėr asteroideve kėrcėnuesUji i rrjedhshėm nė Mars shteron shpejtTė zhvendosėsh Tokėn
[ Kthehu mbrapa ]
Enciklopedi shqip e Rruzull.net Copyright © by Rruzull.net. Tė gjitha tė drejtat tė rezervuara © nga Rruzull.net - (723 herė lexuar) |