Kėrko     

 Bėhu anėtarTreguesi | Fjalor Gjermanisht-Shqip | Enciklopedia | Kuvendi | Kėndi yt  

Nė brendėsi tė Rruzull.net:


[ Paleontologji ]

·Pėrplasja i bėri dinozaurėt sundues
·Heronjtė dhe pėrbindėshit e Homerit ishin kafshė parahistorike

Treguesi

Fjalorėt e Rruzullit
 Enciklopedia e Rruzullit
 Gjermanisht-Shqip
 Fjalor etimologjik
Astronomi/Fizikė
 Gjithėsia
 Fizikė
 Dimensione shtesė
 Mė shpejtė se drita
 Sistemi Diellor
 Toka
 Hėna
 Marsi
· Jashtėtokėsor
· Astrologji
Mjekėsi
 Ndihma e shpejtė
 Sėmundje
 Sėm. ngjitėse
 Alergjitė
 Drogat
 Farmaceutikė
 Pyet mjekun (mbyllur)
· Mikroorganizmat
 Trupi i njeriut
 Organet e trupit
 Zemra
 Transplantime
 Mbipeshė
 Hormone
 Rėnia e flokėve
· Dhėmbėt
· Gjumi
· Shqisa
 Bioinxhinieri
 Gjenetikė
Shoqėri
 Njerėzit e hershėm
 Evolucioni i njeriut
 Evolucioni seksual
 Mbi seksin
 Pjellshmėri
 Krijimi i njeriut
 Foshnje
 Gra
 Meshkuj
 Gjinitė
 Familja
 Psikologji
 Vetėdija
 Truri
 Kujtesa
 Gėnjeshtrat
 Mėrzia
 Sociologji
 Drejtėsi
 Politikė
 Spiunazh
 Fe
 Besėtytni
Qytetėrime
· Arkeologji
 Arkitekturė e Lashtė
 Arkitekturė Moderne
 Kulturė
 Art
 Popuj/Gjuhė
 Shqipja
 Hist. e Shqipėrisė
 Atdheu nė shifra
 Histori
 Ushtri
 Terrorizmi
Natyra
 Krijimi i jetės
 Kimi
 Diamanti
 Evolucioni biologjik
 Paleontologji
 Kafshė
· Liqene shqiptare
· Klima
· Matematikė
Teknologji
 Telekomunikim
 Kompjuter
 Internet
 Fluturim
 Leonardo Da Vinci

Tė dhėna
 Dėrgo njė shkrim
 A mund tė shkruaj ?
 Mbi Rruzull.net
 Tregoja dikujt
 Merr titujt e Rruzullit
 Arkivi
 Lėndėt
 Kuvendi
 Pyetėsorė
 Top 10
 Kėrko
· Lidhje
· Kėndi Yt
 Pėrshtypjet
 Na shkruaj
 Numėruesi

Kush ėshtė brenda?!
Tani janė, 45 vizitorė dhe 0 anėtar(ė) nė linjė.


Voto pėr Rruzull.net




  
asteroid


Njėri prej trupave tė vegjėl qiellorė i pėrbėrė nga shkėmbinj dhe metale qė i bien pėrqark diellit (kryesisht midis orbitave tė Marsit dhe Jupiterit).

Njė element qė haset me shumicė nė asteroide ėshtė iridiumi.

ESA don pėrmes projektit "Don Quijote" (Don Kishot) tė largojė asteroidet qė nė tė ardhmen do tė kenė njė orbitė pėrplasėse me Tokėn. Pėr kėtė asaj i duhen dy mjete hapėsirėfluturuese: qė tė dyja do tė nisen njėkohėsisht, por "Sancho" (Sanēo) do tė marrė njė kurs mė tė shkurtėr dhe do tė dėrgojė shumė zbulorė mbi sipėrfaqen e asteroidit pėr tė kthjelluar strukturėn e tij. Ndėrsa "Hidalgo" do ta godasė me shpejtėsi dhjetė kilometra nė orė; "Sancho" do tė masė gjatė pėrplasjes tė dhėna mbi bėrthamėn e kėtij trupi qiellor. Pėrmes kėsaj do tė pėrftohen njohuri tė ēmuara mbi ndėrtimin e brendshėm tė sendit qė po i afrohet Tokės.

Pėr tė mundėsuar organizimin e njė misioni tė suksesshėm mbrojtjeje, duhet pėr shembull tė dihet se si duket struktura e brendshme e sendit, si ėshtė natyra e sipėrfaqes: a ėshtė poroze, a ėshtė pluhur i hershėm apo kemi tė bėjmė me njė sipėrfaqe tė sheshtė e tė fortė ?

Pastaj do tė ishte e mundur tė gjehej mėnyra pėr tė mposhtur asteroidin. Hedhja nė erė do tė ishte zgjidhja e mesme, kur koha paralajmėruese do tė ishte e shkurtėr. Por nėse asteroidi do tė copėtohej nė pjesė mė tė vogla, tė cilat do ta ruanin nė thelb orbitėn e tyre, atėherė problemi nuk do tė ishte zgjidhur. Njė raketė me shtytje diellore mund ta shtynte asteroidin nė njė orbitė jo tė rrezikshme pėr Tokėn. Por kjo do tė kėrkonte disa dhjetėvjeēarė.

Sipas njė vegimi tė dijetarėve njė asteroid do tė ishte i popullueshėm ku thellė nė shkrepa do tė krijoheshin qytetet e reja.

Pėrplasjet e asteroideve nė Marsin e hershėm kanė ēuar drejt periudhash tė shkurtra me klimė tė ngrohtė dhe tė lagėsht kur rrebeshet gdhendėn rrjetin e lashtė tė luginave tė kėtij planeti.

Ēdo 10 apo 20 milionė vjet pėrplasen mbi Mars asteroidė tė gjatėsive 100 apo 200 kilometra.

Luginat e Marsit u formuan nė kohėn, e ashtuquajtur, bombardimit tė rėndė tė vonshėm tė Marsit nga asteroidet, rreth 4 miliardė vjet mė parė.

Pėrplasjet duhet tė kenė shkrirė akullin e gjendur nėn sipėrfaqe duke hedhur avuj uji nė atmosferė dhe duke sjellur krijimin e lumenjve, rrėkeve apo shkarjeve tė tokės pėrgjatė tėrė planetit, kjo sipas njė studimi mė tė ri tė njė grupi studiuesish tė Universitetit tė Colorado's nė SHBA tė udhėhequr nga Teresa Segura. Pėr kėtė studimi u shfrytėzuan fotografitė dhe njė model kompjuterik i planetit.

Uji nėn sipėrfaqen e Marsit duhet tė jetė shkrirė nga energjia e pėrplasjeve duke krijuar lumenj lymi ndėrsa avulli i ujit nė atmosferė duhet tė ketė rėnė nė tokė si shi.

Sipas disa shkencėtarėve pėr tė zhvendosur Tokėn do tė mjaftonte qė njė asteroid me madhėsi prej rreth 100 km tė kalonte rreth gjashtėmbėdhjetėmijė kilometra pranė Tokės duke i dhėnė asaj njė pjesė tė energjisė sė tij orbitale. Pastaj asteroidi do tė ēohej pėr tek Jupiteri pej tė cilit do tė fitonte mė tepėr energji qė do tė vinte pėr t“ia dhėnė pėrsėri Tokės. Ėshtė e njėjta teknikė qė pėrdoret pėr tė dėrguar anije kozmike pėr nė planetėt e jashtėm tė Sistemit Tonė Diellor.

Shih:

  • Pėrplasja i bėri dinozaurėt sundues
  • Don Kishoti kundėr asteroideve kėrcėnues
  • Uji i rrjedhshėm nė Mars shteron shpejt
  • Tė zhvendosėsh Tokėn






    [ Kthehu mbrapa ]

    Enciklopedi shqip e Rruzull.net

    Copyright © by Rruzull.net. Tė gjitha tė drejtat tė rezervuara © nga Rruzull.net - (723 herė lexuar)

  • Shkrimet e revistës Rruzull nuk lejohen të përdoren për qëllime komerciale (fitimprurëse). Për të mos u shpërdoruar në këtë mënyrë nuk mund as të kopjohen për t'u vendosur diku tjetër në internet përveç rasteve të veçanta kur kjo është lejuar nga Rruzull.net.
    Mund t'i shkruani Rruzull.net këtu.
    Të gjitha të drejtat e këtyre faqeve, shkrimeve origjinale, përmbledhjeve nga burime të huaja, përkthimeve, shqipërimeve (përveç fotografive dhe përmbledhjeve të mbështetura në material në shqip) i takojnë Rruzull.net © 2000-2006.
    PHP-Nuke Copyright © 2005 by Francisco Burzi. This is free software, and you may redistribute it under the GPL. PHP-Nuke comes with absolutely no warranty, for details, see the license.
    Faqe e nxjerrė nė: 0.14 sekonda