Treguesi |
|
|
|
|
Fjalorėt e Rruzullit |
| |
|
Astronomi/Fizikė |
| |
|
Mjekėsi |
| |
|
Shoqėri |
| |
|
Qytetėrime |
| |
|
Natyra |
| |
|
Teknologji |
| |
|
|
Tė dhėna |
| | | |
Kush ėshtė brenda?! | Tani janė, 64 vizitorė dhe 0 anėtar(ė) nė linjė.
| |
| |
Toka
Planeti ynė, si njė prej planeteve tė sistemit tonė diellor, rruzulli i kėtij planeti me pjesėn e fortė dhe me pjesėn ujore, si dhe shtresa e gaztė (atmosfera) qė e rrethon atė; planeti ku jeton njerėzimi nė tėrėsinė e tij; bota.
Nė fillimet e hershme tė krijimit tė sistemit tonė diellor Toka e atėhershme pa praninė e Hėnės rrotullohej shumė vrullshėm. Ditėnata zgjaste vetėm 4 orė.
Sipėrfaqja e Tokės ishte e mbuluar nga oqeanė tė pafundė me valė gjigande tė krijuara si pasojė e kėmbimit tė menjėhershėm midis natės dhe ditės.
Toka nuk kishte njė bosht tė qėndrueshėm ēfarė shkaktonte njė kaos tė vėrtetė ku brenda njė kohe tė shkurtėr ngricat u linin vend tė nxehtit tė madh dhe e anasjellta.
Sipas njė teorie tė re dikur para katėr miliardė vjetėsh Toka ėshtė ndeshur me njė trup qiellor me madhėsi sa ajo e Marsit. Toka nė njė farė mėnyre i mbijetoi kėsaj pėrplasjeje.
Copat e shkėputura si pasojė e pėrplasjes u bashkuan duke formuar Hėnėn.
Pėrkulja a hapėsirės, shkaktuar nga Toka, mban Hėnėn nė orbitėn e saj.
Hėna me forcėn e saj tėrheqėse e bėri tė qėndrueshėm boshtin e Tokės tek rreth 23 gradėt. Kjo solli njė qėndrueshmėri edhe nė klimė.
Ditėnata nė Tokė zgjat sot 24 orė.
Gjithashtu forca tėrheqėse e Hėnės shkakton baticat dhe zbaticat nė bregdete. Por edhe nė stere mund tė shkaktojė njė ngritje deri nė 40 centimetra.
Pėrgjatė bregdetit tė thepisur tė Norvegjisė gjenden dėshmitė mė tė vjetra tė lindjes sė kontinentit europian. Dallgėt e Atlantikut pėrplasen atje pas vargishullit tė Lofotenit, formacionit shkėmbor mė tė vjetėr tė Botės: granit i ngurtėsuar nga magma para pothuajse tre miliardė vjetėsh. Kėto guma janė dhjetėherė mė tė vjetra se vetė kontinenti tė cilit i pėrkasin sot. Peizazhet fjordike tė Norvegjisė janė mbetje tė malėsisė sė madhe tė Kaledonisė, e cila shtrihej dikur nga Skocia deri nė Norvegji. Megjithė erozionin dhe tė shemburit milionavjeēar ata kanė mbetur akoma deri mė sot njė peizazh vigan malėsor.
Nė kohėn e lindjes sė saj para 500 milionė vjetėsh Europa nuk ėshtė akoma e plotė. Pjesėt e saj janė tė hapėrdara mbi tė gjithė rruzullin tokėsor: Skandinavia tej mė nė jug tė ekuatorit, Anglia dhe Vendet e Ulėta nė rrethin polar tė jugut si dhe pothuajse tė gjithė pjesėt e tjera pėrreth polit tė jugut. Tė gjithė kėto pjesė koreje kontinentale janė nė lėvizje. Ato merrem me vete nga rryma tė fuqishme magme, tė cilat vlojnė 80 kilometra nėn sipėrfaqen e tokės.
Mendohet se pėrafėrsisht 210 miljonė vjet mė parė Toka ėshtė goditur nga diēka jashtėtokėsore. Efektet e pėrplasjes sollėn asgjėsimin apo pakėsimin e shumė lloje qeniesh tė gjalla tėt cila ishin nė konkurim me dinozaurėt duke u hapur kėtyre tė fundit rrugėn pėr t'u pėrshtatur dhe shumuar.
Shumė shkencėtarė besojnė sot se njė pėrplasje tjetėr masive mbi gadishullin Yucatan (Jukatan) nė Meksikė 65 miljonė vjetė mė parė (nė fundin e periudhės Cretaceous) e shndėrroi klimėn nė Tokė, duke e bėrė tė pamundur pėr dinozaurėt tė vazhdonin tė sundonin; ishin gjitarėt ata qė pėrfituan nga ky rast.
Nėse u besohet krijimistėve atėherė Toka u krijua si prodhim i gatshėm para rreth 6 000 vjetėsh. Planeti ynė nuk paska ndryshuar aspak qė nga krijimi, as kontinentet dhe oqeanet. Ndonjė rrjedhė gjeologjike nuk paska pasur. Nė kundėrshtim me njohuritė e shkencave tė Tokės, Alpeve nuk iu deshėn miliona vjet pėr tė marrė trajtėn e sotme por vetėm disa orė. Nė botėn e krijimistėve tė gjithė kafshėt janė krijuar nė tė njėjtėn kohė. Edhe kjo e pambėshtetur nga njohuritė shkencore. Vetė njeriu paska jetuar nė tė njėjtėn kohė me gjigandėt parahistorikė si dinozaurėt.
Toka nuk ėshtė kaq e rrumbullakėt sa duket.
Pamja paraqet formėn prej patate tė Tokės dhe dyshja e satelitėve duke bėrė matjen e saj (DLR)
|
Mbėshtjella tokėsore paraqet tė futura dhe gunga tė cilat janė krijuar nga shpėrndarja jo e njėtrajtshme e forcės sė rėndesės nė sipėrfaqen e Tokės duke shkaktuar edhe rrotullimin e Tokės rreth vetes si dhe baticat e zbaticat.
E parė nga hapėsira kozmike Toka ngjan megjithatė si njė top, kjo pasiqė nė krahasim me madhėsinė e planetit tonė tė futurat dhe gungat nuk bijnė nė sy.
Pėrveē kėsaj krijohen disa forca madhore pėrmes rrotullimin tė Tokės; forca qendėrikėse, tė cilat sidomos nė ekuator veprojnė nė drejtim tė kundėrt me forcėn e rėndesės. Topi tokėsor u epet nė pjesėn mė tė madhe kėtyre forcave duke u mufatur. Nė kėtė mėnyrė rrezja e Tokės zgjerohet me deri nė 21 kilometra.
Vende ku forca e rėndesės ėshtė mė e ulėt janė: pllaka kontinentale lindore e Kanadasė, rrafshnalta e Tibetit dhe fundari i thellėsisė detare midis Indisė dhe Australisė Perėndimore.
Njė njeri qė diku tjetėr do tė peshonte njėqind kilogram, do tė ishte 6 gram mė i lehtė nė vendet e sipėrpėrmendura. Nė trevat ku forca e rėndesės ėshtė mė e lartė - Azia Juglindore, bregu i oqeanit Paqėsor nė Amerikėn e Jugut dhe vargmali nė mesin e oqeanit Atlantiko-Verior - pesha e trupit ėshtė rreth 6 gram mė e lartė.
Njė simulim grafik mbi se ēfarė do tė ndodhė me galaksinė tonė tregon se mbas 3 bilion vjetėsh ajo do tė pėrplaset me galaksinė fqinje, tė quajtur Andromeda. Apokalipsi do tė nxjerrė nga orbita e tyre Tokėn dhe Diellin tonė. Shansi ėshtė pesėdhjetė me pesėdhjetė (pėrqind) qė Toka tė marrė me shpejtėsi tepėr tė madhe rrugėn pėr nė drejtim tė Gropės sė Zezė qė ndodhet nė qendėr tė galaksisė sonė.
Shih:
Lėnda: Toka Lindja e kontinentit EuropianPėrplasja i bėri dinozaurėt sunduesMasa pėrkul hapėsirėn - Teoria e Einstein'it (Ajnshtajnit)
KrijimizmiGropat e Zeza dhe Galaksitė
[ Kthehu mbrapa ]
Enciklopedi shqip e Rruzull.net Copyright © by Rruzull.net. Tė gjitha tė drejtat tė rezervuara © nga Rruzull.net - (2407 herė lexuar) |
|
|